Andrius GUDAITIS: krašto apsaugai – papildomi 3 eur per mėnesį prie draudimo

Suprasti akimirksniu
Andrius Gudaitis
Andrius Gudaitis. Asmeninio archyvo nuotrauka

Pietaujant per LNK „Vidudienio žinias“ nugirdau valdžios atstovės naudojamą spekuliaciją

Kalba ėjo apie krašto apsaugos finansavimo biudžeto didinimą.

Kaip vienas iš biudžeto didinimo šaltiniu buvo aptariamas draudimo papildomas apmokestinimas (neva PVM lengvatos atsisakymas).

Spekuliacijų vietos:

„Jei žmogus dabar už KASKO draudimą moka apie 400 EUR už METUS, tai žmogui pabrangtų vos 3 EUR per MĖNESĮ“.

Jaučiate kaip bandoma mulkinti – METUS lygina su MĖNESIU! Kitaip tariant spekuliatyviai pasirenkami skirtingi mato vienetai, kad nuneigti gręsiantį pabrangimą.

Priminsiu, kad KASKO draudimu draudžiamas visas lizinguojamas transportas

Vadinasi didelė dalis logistikos kompanijų ar verslų taps nekonkurencingi EU rinkoje, nes kiti tokio mokesčio netaikys. Tas pats su lizinguojamais įrengimais.

Vadinasi verslai turės papildomą priežastį iškelti savo verslus į kitas šalis, kuriose yra palankesni ne tik energetinių išteklių, darbo jėgos kainos, bet ir draudimo sąlygos.

„Rinkoje yra apie 13 teikiančių paslaugas dalyvių, todėl dėl konkurencijos ne visi iš jų perkels visus mokesčius į kainą“.

Laidos vedėjas dar perklausė kodėl jie neturėtų perkelti visos naštos vartotojams kai ir dabar draudimo kainos skiriasi vos vienu-kitu EUR. Tačiau užtikrintai buvo atsakyta, kad tikrai ne visi perkels.

Ir čia parodo vėl spekuliaciją – papildomų sąnaudų vartotojui verslai neperkelia tik tada, kai vartotojas turi galimybę iš vis nesinaudoti tokia paslauga

Tačiau kiek verslų gali įsigyti transportą ar įrengimus be paskolos davėjo įpareigojimo apdrausti įsigyjama turtą? Lygiai tas pats ir su privačiu sektoriumi – bankas neduos NT paskolos, jei turtas nebus apdraustas. Tad ši sąlyga negali būti išpildyta ir iš to seka, kad visi rinkos dalyviai gali perkelti kainą vartotojui.

Todėl naudojama klaidinanti komunikacija jau kelia abejonių dėl „gerų“ politikų norų didinti krašto apsaugos finansavimą dėl piliečių saugumo. Lygiai taip pat kaip faktai, kad vienas kariuomenės aukščiausių vadovų teigia, kad sutinka nemokėti nuompinigių sūnui už NT, tačiau liks jame gyventi ir pabrėžia, kad dėl to „nenubiednės“ (jis pats asmeniškai, o ne sūnus), bei už mokesčių mokėtojų pinigus implantuoti dantis.

Tad „reikia surinkti daugiau pinigų krašto apsaugai“ kol kas skamba – „reikia daugiau auksinių šaukštų“

Viską galima bus pridengti po grifu „slaptai“ ir niekas nesužinos kiek tų auksinių šaukštų buvo.

Norint stiprinti krašto ar ES gynybą visų pirma reikėjo didinti gamybinius pajėgumus. Kas iš to jei iki karo Ukrainoje galėjai sviedinį nupirkti už X EUR, o padidinus biudžetą mokėsi po 2X-3X EUR? Ar dėl to atsiras daugiau sviedinių?

Kad galima būtų tikėti, kad politikai tikrai daro viską skaidriai ir krašto apsaugai skirti pinigai nenuteka kam nors į kišenes reiktų visiško skaidrumo – pavyzdžiui už kiek perka „drakono dantis“ ar dronus, kas gamino, už kiek galėjo tokį patį daiktą pagaminti bet kuri kita Lietuvos įmonė ir pan. Tačiau to nesužinosime, nes „krašto apsaugos biudžeto didinimas“ nieko bendro neturi su krašto apsaugos didinimu.