- Kam skirti mitai energetikoje (3)?
- Kodėl nekliūva elektros gamintojai, prekiaujantys pagal fiksuotos kainos PPA sutartis?
Kam skirti mitai energetikoje (3)?
Dar vienas iš mitų energetikoje – „gaminantys vartotojai yra nuostolingi tiekėjams“.
Ir šis teiginys skamba lygiagrečiai „deklaracijos“ siekti „energetinės nepriklausomybės“.
Gaminantys vartotojai savo asmeninėmis investicijomis prisideda prie Lietuvos energetinės nepriklausomybės siekio įgyvendinimo. Taip pat savo investicijomis, palankiomis gamtos sąlygomis, padeda sumažinti elektros importą. O tai reiškia, kad pinigai liko (ir ateityje) liks Lietuvoje.
Kodėl nekliūva elektros gamintojai, prekiaujantys pagal fiksuotos kainos PPA sutartis?
Taip pat į šią situaciją galima pažvelgti ir iš kitos pusės – KODĖL NEKLIŪVA ELEKTROS GAMINTOJAI, kurie prekiauja elektra pagal fiksuotos kainos PPA sutartis bei planuojami jūrinio vėjo parkai pagal CfD sutartis, o kliūva tik gaminantys vartotojai?
Taip pat vertinti reikia visą kontekstą – ar gaminantys vartotojai gali įtakoti biržos kainą, ar tai daro energetikos didžiosios įmonės, kurios tuo pačiu save pristato kaip „nepriklausomais elektros tiekėjais“? Jei didysis gamintojas daro įtaką kainai biržoje, kas jam uždraus spekuliatyviai numušti gaminančių vartotojų gaminamos elektros kainą tam, kad galėtų susikrauti didesnį pelną iš „fiksuotą tarifą“ pasirinkusių vartotojų? Kuo toks įsigijimas iš gaminančio vartotojo skiriasi nuo iš negaminančio vartotojo nupirktos elektros biržoje ir parduotos „fiksuotą tarifą“ pasirinkusiam vartotojui (kai biržoje kaina yra aukštesnė nei pasirinktas fiksuotas tarifas)? Ar teko girdėti, kad fiksuotą tarifą pasirinkę vartotojai yra nuostolingi? Man neteko. Teko girdėti tik apie „nuostolingus“ gaminančius vartotojus. O kaip jums?
Kai selektyviai atrenkamas taikinys reikia ieškoti kieno interesai už to slypi. Jei nekliūva fiksuotos kainos PPA bei CfD gamintojų sutartimis, interesų reiktų ieškoti žiūrint/klausant kas aktyviai šiuo mitu bando daryti įtaką įstatymų leidėjams.