Ar gali būti, kad visi pardavėjai galėjo susitarti dėl neigiamos kainos ir kodėl pardavėjai, o ne pirkėjai?
Kodėl ne pirkėjai atsakyti labai paprasta – pirkėjai = pardavėjai, nes neliko visiškai nepriklausomų tiekėjų. Visi rinkoje esantys tiekėjai per įmonių grupes yra susiję su elektros pardavėjais (gamintojais). Todėl plačiau šios vietos net nenagrinėsiu kol man kas nors neįrodys, kad šiuo metu biržoje pirkėjo ir pardavėjo interesai yra priešingi ir tai pačiai įmonių grupei priklausančios įmonės tikrai nori veikti prieš įmonių grupės interesus.
Plačiau panagrinėkime „pardavėjų“ galimą susitarimą palaikyti minusinę kainą
Minusinės kainos logiškas taikymas galimas esant bent vienai iš sąlygų:
1. Biržoje parduodamas kiekis yra didesnis nei perkamas. Būtina sąlyga, kad pardavėjai sąmoningai, norėdami užsiimti eilę algoritmo sąrašo priekyje pateikia minusinę kainą tikintis, kad birža užsidarys ant teigiamą kainą pasiūliusio tiekėjo, tačiau birža dėl mažesnio perkamo kiekio nei parduodamo, užsidaro ties žemesne (neigiama) kaina.
2. Turi turėti ekonominį pagrįstumą – išjungti ir paleisti naujai generatorių kainuoja brangiau nei atiduoti „primokant“.
Panagrinėkime pirmą sąlygą – kaip rodo NordPool duomenys, 2024.08.11 dienos neigiamos kainos biržoje formavosi kai parduodamas kiekis buvo mažesnis nei perkamas. Vadinasi biržoje buvo deficitas ir pirmoji sąlyga nėra pagrįsta. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad 04:00, 08:00 valandomis kainos buvo teigiamos, nors parduodamas kiekis ir buvo didesnis nei perkamas.
Panagrinėkime antrą sąlygą – ar gali būti, kad dėl generacijos išjungimo-įjungimo sąnaudų ekonomiškai labiau apsimoka primokėti vartotojui, nei išjungti. Panagrinėkime per generacijos šaltinius:
1. Saulės, vėjo elektrinės. Išjungti ir įjungti tokią elektrinę nėra jokių papildomų sąnaudų, todėl ekonominio pagrindimo pateikti vartotojui neigiamą kainą nėra. Ekonomiškai labiau apsimoka išjungti generatorių nei iš savo kišenės mokėti vartotojui.
2. Hidroelektrinės. Turime dvi situacijas: KHAE (Kruonio) ir KHE (Kauno). Remiantis KHAE pateikiama informacija, paleidimas užtrunka tarp 12.5-15 minučių. Kažkoks kuras tam nenaudojamas, todėl sąnaudų nėra. Išleisti vandenį iš rezervuaro nemokamai taip pat būtų nuostolis, nes nebus iš ko gaminti kai kaina bus teigiama. Todėl KHAE atveju būtų nuostolinga gaminti elektrą už neigiamą kainą, tačiau labai pelninga jį pakrauti. KHE atveju – kuras nenaudojamas, vandenį galima nuleisti ne per turbiną, o pro šoną, todėl net jei pakyla Kauno mariose vanduo, gaminti į minusą nėra prasmės, nes vandenį gali nuleisti pro šoną nepatiriant jokių finansinių nuostolių ir dar sumažini turbinos nusidėvėjimą.
3. Elektrėnų 9 blokas. Pagal „Ignitis gamyba“ pateikiamą informaciją, galios reguliavimas vyksta 25 MW/min. Vertinant, kad maksimali galia yra 455 MW, vadinasi maksimalią galią galėtų pasiekti per 455/25 = 18.2 minutės. Tačiau maksimalią galią nuo paleidimo pasiekia per 4-5 valandas. Kiek elektros gali pagaminti kol „šyla“ nepateikiama, todėl imkime pesimistinį scenarijų – elektrinė turi „šilti“ 5 valandas iš kurių paskutines 18.2 minutės jau pradeda gaminti elektrą ir pasiekia maksimalų pajėgumą. Vadinasi 281.2 minutės arba 4,69 valandas generatorius degins kurą (patirs sąnaudas) ir negalės pateikti elektrą. Vadinasi 4.69 valandos galėtų pateikti elektrą už 0 EUR/MWh kainą, o jei einama į minusą, laikas trumpėja.
Finansiškai nenaudinga už neigiamą kainą gaminti elektrą 7 valandas iš eilės.
Priminsiu, kad neigama kaina buvo 7 valandas iš eilės ir dar prieš tai 1 valandą. Vadinasi ekonominis pagrindimas šiuo atveju dingsta – Elektrėnų 9 blokui finansiškai nenaudinga už neigiamą kainą gaminti elektrą 7 valandas iš eilės.
Taip pat yra ir kita labai svarbi sąlyga – „paradokso“ situacija!
Atsinaujinantys šaltiniai (saulė, vėjas, vanduo) teikia Nord Pool biržai „valandinius“ pasiūlymus, o Elektrėnų 9 – „blokų“ pasiūlymus. Algoritmas visų pirma suskaičiuoja kainą remiantis „valandinius“ pasiūlymus ir jei „blokų“ pasiūlyme kaina pateikiama mažesnė nei susiformavo „valandinių“, atmeta Elektrėnų pasiūlymą dėl „paradokso“ situacijos. Po algoritmo pakeitimo – Elektrėnams būtų pasiūlyta padidinti kainą, kurią jie nustatytų „teigiamą“.
Atkreipsiu dėmesį, kad 2024.08.11 dieną Elektrėnų 9 blokas negamino elektros, todėl antras scenarijus neįmanomas ir dėl šios priežasties.
Biržoje dalyvaujančios įmonių grupės piktnaudžiauja biržos algoritmais siekiant savo tikslų?
Atsižvelgiant į tai, kad atsinaujinanti energetika užduoda „žemiausią“ kainą ir neturi jokio ekonominio pagrindimo teikti neigiamas kainas, o Elektrėnų 9 blokas nei gamino elektrą, nei būtų praėjęs su neigiama kaina dėl atsinaujinančios energetikos logiškos, ekonomiškai pagrįstos elgsenos, darytina prielaida, kad biržoje dalyvaujančios įmonių grupės piktnaudžiauja biržos algoritmais siekiant savo tikslų:
1. Komunikuojant biržos svyravimus pagrįsti kodėl iš galutinio vartotojo reikia imti gana aukštą fiksuotą kainą. Priminsiu, kad prie biržos kainų yra susietos ir garantinio tiekimo kainos, ir visuomeninio tiekimo kainos.
2. Kadangi „nepriklausomi“ tiekėjai per įmonių grupes susiję su „gamintojais“, neigiamos kainos leidžia legaliai perpumpuoti pinigus iš vienos grupės įmonės į kitą ir taip susitvarkyti finansinių ataskaitų skaičius.
3. Su gamintojais nesusijusiems tiekėjams pakenkti, kad nesuvaldytų rizikos ir būtų išmesti iš rinkos.
4. Pramušti, kad „net metering“ atsiskaitymo metodas yra nuostolingas ir reikia pereiti prie „net billing“ arba pagrįsti, kad reikia už elektros pasaugojimą imti didesnį procentą nuo pagamintos elektros. Antrasis atvejis padeda parduoti daugiau saulės modulių, nes žmogus skaičiuos, kad jam neužtenka 10 kW galios elektrinės, o reikia 12-15 kW galios.
5. Sukurti iliuziją, kad norint sutaupyti reikia „išmanaus namo“ sistemų arba „baterijų“. T.y. piktnaudžiaujant biržos algoritmo veikimo principu sukurti papildomus bizniukus, kurie vartotojui kainuos brangiau nei būtų gaunama nauda sukuriant realią konkurenciją elektros gamybos sektoriuje.
Pažymėsiu, kad tai yra mano situacijos vertinimas remiantis ekonomine logika, gamybos įmonių efektyvumo didinimo konsultacine patirtimi (tiek gamybos srautai, tiek finansiniai pokyčių pagrindimai). Tačiau politikai, VERT, Konkurencijos taryba problemos tame nemato arba nenori matyti.
