Bankrotų skaičius Lietuvoje auga, bankrutuoja net IT įmonės
LRvalstybe.lt kiekvieną trečiadienį ir penktadienį skelbia Įmonių Bankroto Valdymo Departamento pranešimus apie įmones, kurioms paskelbtas bankrotas. Šiuo metu svetainėje yra rodoma, kad Lietuvoje nuo 2018 metų bankrotai paskelbti jau 3 681 įmonei[1].
Lietuvos skolų pirkėjai ir išieškotojai pastebi, kad įmonės vis dažniau planuoja inicijuoti bankrotus. Vis dėlto dalis jų stengiasi skolas grąžinti.
Pastebima, kad daugėja bankrotų žemės ūkyje ir informacinių technologijų (IT) sektoriuje.
„Creditinfo Lietuva“ verslo plėtros ir strategijos vadovė Jekaterina Rojaka sako, kad ne itin pelningi 2022-ieji nemažai daliai įmonių neleido sukaupti finansinių atsargų, todėl šiemet kai kurios jų gali neišvengti bankroto.
„Šiais metais papildomo finansinio buferio nemažai įmonių gali ir neturėti (…), todėl bankrutavusių įmonių gali būti daugiau“, – tvirtino ji.
J. Rojakos teigimu, pernai bankrotų skaičius išaugo daugiau nei 50 proc. – nuo 730 užpernai iki 1115 pernai, o daugiau negu penktadalis jų buvo mažmeninės prekybos sektoriuje.
Įmonės „Skolų valdymo partneris“ direktorius Rimgaudas Aukselis situaciją vadina pakankamai sunkia, bet masto apibūdinti nesiima – siūlo palaukti, kol bus pateiktos ataskaitos už 2022 metus.
„Yra daug tokių, kurioms iki bankroto liko nedaug – keletas žingsnelių. Ir jos bando visais būdais savo situaciją pagerinti – susitarti su kreditoriais dėl skolų išmokėjimo atidėjimų, grafikus sudarinėja, stengiasi gauti finansavimą, turtą, kuris nereikalingas, parduoti“, – BNS tvirtino R. Aukselis[2].
Lietuvos įmonės turi 328 mln. eurų skolų
Šiemet sausio pradžioje 57 tūkst. Lietuvos įmonių turėjo 67 tūkst. registruotų skolų už bendrą 328 mln. eurų sumą, teigia „Creditinfo Lietuva“. Viena įmonė skolinga vidutiniškai 5,8 tūkst. eurų, o vidutinis vienos skolos dydis siekė 4,9 tūkst. eurų.
Didžiausios įmonių skolų sumos 2023 metų pradžioje buvo – finansų ir draudimo (apie 209 mln. eurų), informacinių technologijų ir telekomunikacijų (31,2 mln. eurų), įmonių administravimo ir verslo valdymo (21,8 mln. eurų), mokslo ir technologijų (18 mln. eurų), prekybos (16,8 mln. eurų), elektros ir dujų tiekimo (7,7 mln. eurų), gamybos (5,6 mln. eurų) bei statybos (5 mln. eurų) srityse.
Įmonių skolos finansų ir draudimo sektoriui sudaro beveik 68 proc. visos skolų sumos – iš jos 200 mln. yra skolos finansinėms institucijoms, 7,8 mln. eurų – bendrovėms, teikiančioms paslaugas finansų ir draudimo sektoriui, bei 1,3 mln. eurų – skolos draudimo įmonėms.
Įmonių skolos finansų institucijoms paprastai sudaro didžiausią skolų dalį[3].
Auga ir gyventojų skolos įmonėms
Tačiau su finansiniais sunkumais susiduria ne tik verslas, bet ir eiliniai Lietuvos gyventojai.
Esant didelei infliacijai bei aukštoms palūkanų normoms, lietuvių skolos auga, sako ekspertai. Aiškinama, kad įsiskolinimai itin smarkiai didėjo elektros tiekėjams.
„Creditinfo Lietuvos“ vadovas Aurimo Kačinsko teigimu, bendra lietuvių skolų suma sudaro 364,8 mln. Eur, o tai yra beveik 6,8 mln. Eur daugiau nei buvo šių metų pradžioje.
Išaugo ne tik skolos, bet ir skolininkų skaičius. Jis per pirmą ketvirtį didėjo 5 tūkst. ir dabar siekia beveik 201 tūkst.
„Kritinės situacijos dėl paskolų įmokų vėlavimų bankams kol kas nėra. Augimas yra, bet jis nėra didelis. Reikia suprasti, kad visais atvejais bankas yra ta vieta, kur žmonės teikia prioritetą. Vėliau jau yra vartojimo kreditai, o komunaliniai užsitęsia labiau. Gal žmonės mažiau bijo, gali pradelsti sumokėti. Tuo labiau, jei turi būsto paskolą, bankai dažniausiai sumas nuskaito patys tiesiai nuo sąskaitos, jie turi savo drausmės politiką. O visi kiti dalykai, kur jau reikia daryti pavedimus, čia jau atsiranda, kad gal žmogus sumokės tik dalį ir panašiai“, – sakė A.Kačinskas[4].
JAV bankrotų skaičius pasiekė aukščiausią lygį nuo 2010 m.
Remiantis naujais duomenimis, praėjusį mėnesį JAV padaugėjo pareiškimų dėl įmonių bankroto, o šių metų pirmojo ketvirčio prašymų skaičius pasiekė aukščiausią lygį nuo 2010 m.
„S&P Global Market Intelligence“ ketvirtadienį pranešė, kad kovą užfiksavo 71 įmonės bankrotą, o tai jau ketvirtą mėnesį iš eilės yra didžiausias mėnesinis rodiklis nuo 2020 m. liepos mėn.
Per pirmuosius tris 2023 m. mėnesius 183 didžiosios bendrovės paskelbė apie bankrotą, pranešė „S&P Global“, o tai yra didžiausias skaičius per pastaruosius keliolika metų.
„Akivaizdu, kad bankrotų augimas yra sumažėjusių vartotojų išlaidų dėl infliacijos ir sparčiai augančių palūkanų rezultatas, – „FOX Business“ sakė pasaulinių rinkų leidinio „The Kobeissi Letter“ įkūrėjas Adamas Kobeissi. – Daugiau nei 20 % bankrotų įvyko sektoriuose, kurie yra labai linkę į didelę infliaciją“[5].
„FedEx“ išlaidas bandys sumažinti 4 milijardais dolerių
Siuntų gabenimo bendrovė „FedEx“ taip pat planuoja tęsti savo išlaidų mažinimo strategiją ateinančius dvejus metus.
Siuntų pristatymo įmonė trečiadienį nustatys kitus veiksmus, kad iki 2025 m. fiskalinio laikotarpio pabaigos nuolatinės išlaidos būtų sumažintos 4 mlrd.
Veiksmai, kurių bendrovė ėmėsi, apima „Express“ lėktuvų naudojimą senesnių orlaivių pašalinimą ir daugiau nei 10 proc. vadovų atleidimus[6].
IT kompanijos atleido per 100 tūkst. darbuotojų
„Google“, „Meta“, „Amazon“ ir kitos technologijų įmonės per pastaruosius metus atleido daugiau nei 104 000 darbuotojų.
Darbo vietų mažinimas technologijų srityje didėja, nes įmonės, kurios 10 metų buvo sektoriaus lyderės, turi prisitaikyti prie kintančių rinkos sąlygų.
„Amazon“ šių metų sausį atleidusi daugiausiai darbuotojų per 28 metus, kovą paskelbė ir dar apie 9 tūkst. darbuotojų atleidimą.
Anksčiau šį mėnesį „Meta“ paskelbė apie planus atleisti 10 000 darbuotojų, o lapkritį jau atleido dar 11 000 darbuotojų.
„Google“ taip pat gerokai sumažino savo darbuotojų skaičių, nes bendrovė sausio mėnesį paskelbė apie planus atleisti 12 000 žmonių.
Tą patį mėnesį „Microsoft“ pranešė, kad atleidžia 10 000 darbuotojų.
Atleidimai vyksta lėtėjančio augimo, aukštesnių palūkanų normų, skirtų kovai su infliacija, laikotarpiu ir baiminamasi dėl galimo nuosmukio kitais metais[7].
