Prisiminkime Aurelijaus Verygos iniciatyvą
Verslui 2019 m. siekiant atšaukti nuo 2020-ųjų turėjusį įsigalioti draudimą prekiauti alkoholiu lauko kavinėse, tuometinis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigė, kad draudimai orientuoti ne į suvartojimo mažinimą, bet į rizikingas vietas, pirmiausia prie vandens. A. Verygos teigimu, dar svarstant numatytus draudimus, vienas pagrindinių tikslų buvo „patraukti“ alkoholį nuo vandens. Pasak jo, jei draudimai įsigalios, tikėtina, skęstančių bus mažiau.[1]
Nepaisant visų teigiamų iniciatyvų, A. Verygos įvesti, su alkoholio susiję draudimai laukiamo rezultato taip ir nedavė. Viena vertus, suklestėjo ir toliau klesti šešėlinis verslas, kita – žmonės kaip vartojo, taip ir vartoja toliau. Tai šių metų kovą patvirtino nuteistam Liberalų sąjūdžiui priklausantis Seimo narys Andrius Bagdonas. Pasak jo, 2018 metais įsigalioję alkoholio prekybos sugriežtinimai yra pertekliniai.[2]
„2017 metais buvo priimta daug pakeitimų, ribojančių alkoholio prekybą, 2018 metais įsigaliojo visi šie sugriežtinimai, tačiau žiūrint duomenis apklausų, tai akivaizdu, kad lyginant skaičius nuo 2019 metų iki 2022 metų atliktų tyrimų duomenys, alkoholio vartojimo skaičius, tenkantis vienam Lietuvos gyventojui niekaip nepasikeitė. Vienu litru padidėjo, kada buvo įvestas karantinas, o kitu laikotarpiu niekaip nepasikeitė“, – antradienį žurnalistams Seime sakė jis.
Anot A. Bagdono, pavyzdžiui, alkoholio prekybos ribojimas sekmadieniais iki 15 valandos sukelia neigiamų pasekmių gyventojams.
„Ypatingai kaimuose ar mažesnėse savivaldybėse, parduotuvės, kurios prekiauja maisto produktais, taip pat prekiauja ir alkoholiniais gėrimais. Akivaizdu, kad pajamos, gaunamos iš alkoholinių gėrimų, yra didesnės ir kuomet ateina ta 15 val. dažnu atveju parduotuvės apskritai užsidaro. Tai reiškia, kad nei duonos, nei pieno, nei kitų produktų tose gyvenvietėse žmonės negali įsigyti“, – aiškino A. Bagdonas.
Estijos valstybinė alkoholio politika laukiamų rezultatų irgi nedavė
Estijos vykdyta valstybinė alkoholinė politika, panašiai kaip ir Lietuvos atveju, laukiamo rezultato nedavė: alkoholio suvartojimas šalyje auga kelis pastaruosius metus ir pagal šį rodiklį estai lenkia daugelį Europos valstybių.[3]
Tokias išvadas paskelbė Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertai, įvertinę pastarojo dešimtmečio tendencijas šalyje.
Maždaug 20 proc. Estijos piliečių nuolat piktnaudžiauja alkoholiu, o PSO ekspertų atlikta analizė parodė, kad valstybinė šalies politika šiuo klausimu nėra efektyvi.
„Prieš 12 metų vadinamojoje „žaliojoje knygoje“ išsikelti tikslai taip ir nebuvo pasiekti. Alkoholio vartojimas ne tik kad nesumažėjo, bet, po 2019 m. sumažintų akcizų, išaugo. Tam įtakos turėjo ir koronaviruso pandemija. Visgi pastebimos ir tam tikros pozityvios tendencijos: jaunimas nebeskuba ragauti alkoholio, sumažėjo girtų vairuotojų sukeltų eismo įvykių“, – pasidžiaugė PSO atstovė Estijoje Kristina Kioler.
Sveikatos apsaugos ministrė Rijna Sikut neslėpė, kad kovoje su piktnaudžiavimu alkoholiu Estija pralaimi.
„Pastarųjų metų politikai šiais klausimais buvo prieštaringa, todėl pastaruosius metų šešetą visuomenei dėl alkoholio vartojimo padaromos žalos dydis tik auga. Pagal kai kuriuos rodiklius, įskaitant mirtis nuo alkoholizmo sukeltų ligų, mes Europoje pirmaujame“, – nurodė ji.
Rekomendacijose dėl alkoholio vartojimo mažinimo– nauji ribojimai ir draudimai
Nepaisant to, jog dar nuo „sausojo įstatymo“ Amerikoje laikų visiems yra aišku, jog draudimai ir ribojimai tik skatina jų apėjimą, PSO rekomendavo Estijai papildomai riboti asmenų galimybes įsigyti alkoholio. Šaliai siūloma didinti akcizą alkoholiui, įvesti pardavėjų licencijavimo sistemą ir uždrausti prekiauti alkoholiu degalinėse, kaip kad yra Lietuvoje bei kituose „musulmoniškuose“ kraštuose.
Pasak sveikatos apsaugos ministrės, tokių sprendimų priėmimui reikia ne tik politinio sutarimo, bet ir visuomenės palaikymo.
„Remiantis praėjusį rudenį pasiektu susitarimu, akcizai ir taip kasmet bus didinami penkiais procentiniais punktais. Tai daroma tam, kad alkoholis nebūtų pigus. Kai rudenį aptarsime biudžeto strategiją, pasversime galimybę peržiūrėti planuotą akcizų didinimą, tačiau politinio nusiteikimo juos šiuo metu smarkiai padidinti aš nematau. Manau, kad ir nuosaikus jų didinimas prisidės prie alkoholio vartojimo mažėjimo“, – nurodė R. Sikut.
Specialistai akcentuoja, kad koreguodama alkoholio politiką, valstybė privalo kruopščiai pasverti ir įvertinti visas galimas savo sprendimų pasekmes.
„Tarkim, apribojus prekyba alkoholiu laiką parduotuvėse, bet nekeičiant prekybos juo taisyklių internete, laukiamo rezultato, susijusio su vartojimo mažėjimu, nebus“, – patikino Sveikatos vystymo instituto mokslinis bendradarbis Raineris Rejlė.
Pasak R. Sikut, Socialinių reikalų ministerija konkrečias alkoholio politikos keitimo pataisas pasiūlys kitąmet.
