Nnuėmus slaptumo grifą, automatiškai KGB archyviniams dokumentams imtų galioti LR valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas
Iš pirmo žvilgsnio atrodo stebuklas. Konservai, patys 100 metų paslėpė KGB bendradarbių sąrašus: 10 metų nuo „kabinetinės liustracijos“, kada savi „prisipažino“ saviems, po to 15 metų įslaptinimo, po to dar 75.
Ir štai, A. Anušauskas su konservais siūlo nuo „prisipažinusių“ nuimti slaptumo grifą!!! Kur čia šuo pakastas?
Tiesiog nuėmus tą slaptumo grifą 75 metams, automatiškai šiems archyviniams dokumentams imtų galioti Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas. Tą sako ir to siekia ir pats A. Anušauskas.
To įstatymo 8 straipsnio 5 d. nustato: „Įslaptinimo terminą pratęsia įslaptintą informaciją parengusio paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Informacijos, žymimos slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“ ir „Slaptai“, įslaptinimo terminas gali būti pratęsiamas iki 10 metų, o informacijos, žymimos slaptumo žymomis „Konfidencialiai“ ir „Riboto naudojimo“, – iki 5 metų. Pratęsimų skaičius neribojamas.“
To neslepia ir pats A. Anušauskas:
„Kadangi prisipažinusių asmenų bylos yra sudarytos Valstybės saugumo departamento ir perduotos saugoti bei atlikti įstatyme numatytas funkcijas (tikrinti, ar kandidatai į renkamas pareigas ir kitas įstatyme numatytas pareigas nėra prisipažinę slapta bendradarbiavę su SSRS specialiosiomis tarnybomis, nes tokiu atveju jų duomenys buvo nedelsiant išviešinami) Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, tai būtent šios institucijos turėtų nustatyti naudojimosi minėtais duomenimis tvarką.“
Taigi, konservai tiesiog pajuto nebeturintys Seimo, o VSD ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre – jų žmonės
Ir dar per G. Nausėdą tikrai pasiskirs tuos pareigūnus kitai kadencijai. O po to – bus kita situacija. Žaidžia su tuo, ką turi ir ką gali DABAR.
Tiesiog slaptumą pratęsinės nebe Seimas, o įslaptintą informaciją parengusio paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo. T. y. VSD direktorius ir LGGRTC vadovas ar „jų įgalioti asmenys“, t. y. kokie nors skyriaus vadovai ir kitos marionetės. Ir gali įslaptinti ne visą jau sąrašą, o tik tam tikras jo dalis, bylas.
Esminis dalykas – valstybės paslapčių įstatymo nuostata: PRATĘSIMŲ SKAIČIUS NERIBOJAMAS
Taigi, jokio stebuklo nėra. Tiesiog daro tai, kas įmanoma esamoje situacijoje. Slėps savo Senelį, Mėlynąją Tumbą ir kitus kolaborantus ir toliau.
Sakote, kad paviešinus sąrašą jis gali būti nepilnas? TAIP. Esmė tikrai ne tame, ką tuose sąrašuose rastume, o ko juose nerastume. Nes nerastume tų, kurie savo bylas išvogė ir sunaikino. O kitų bylas turi namuose ir panaudojo šantažui – tam, kad susikurtų savo „gelminę valstybę“.
Rusija niekada savų neišduos, nors visus žino?
TAIP. Niekada neišduos. Ir visus IKI VIENO tuos, kurių bylas turi, gali šantažuoti ar paversti įtakos agentais – už nepaviešinimą reikalauti kokių nors veiksmų.
Paviešinus ši galimybė Rusijos spec. tarnyboms dingtų, ir tai yra Lietuvos valstybės interesas. Bet paviešintųjų reputacija būtų sunaikinta amžiams.
Konservai renkasi ne valstybės interesą, o kolaborantų reputaciją. Ir tai – Rusijos valstybės interesas.
