Jokių įtvirtintų rajonų neturim ir neturėsim
Drakono dantys sulaikys 15 minučių, minų traleriai padarys praeigas per pėstininkų minelių laukus važiavimo greičiu. Ir nebus jokio ilgo, pozicinio apkasų karo.
Bus greitas, veržlus manevrinis karas, didelėms kariuomenės masėms judant maksimaliais greičiais ir daugeliu krypčių, masiškai naudojant desantus. Tokiame kare neturime jokių pajėgų ginti viską. Todėl mūsų brigados susikoncentruos ir gins Suvalkų koridorių, Vilnių, Klaipėdos uostą, Zoknius ir Daugpilio kryptį. Ir dėl to bus nedelsiant apsuptos.
Mūsų brigados dėl susikoncentravimo tam tikrose zonose bus nedelsiant apsuptos
Tai nupaišyta visuose iki vieno štabų pratybų žemėlapiuose ir ne kartą skelbta spaudoje. Tokią prognozę ne į kameras jums pasakys kiekvienas Lietuvos karininkas ar karo mokyklos pirmakursis. Rezerve skylėms užkamšyti bus tik amerikiečių batalionas (jei jo neišves) ir vokiečių brigada (jei ji atsiras), kurių pakaktų tik „simuliacijų” programėlėse.
Sąjungininkų pagalba gali ateiti tik per uostą ir Suvalkų koridorių. Tam būtina nuslopinti ties S. Peterburgu ir Karaliaučiuje dislokuotas A2/AD (Anti Access/Area Denial) regiono prieigos blokavimo sistemas, kurių veikimo zonos pilnai padengia Baltijos šalių teritorijas, didžiąją Baltijos jūros dalį ir beveik visą Lenkijos teritoriją.
Tai būtų pasaulinio branduolinio karo pradžia
Jei sąjungininkai tam ryžtųsi, tai reikėtų masinės balistinių raketų atakos į šiuos įrenginius. Tai būtų pasaulinio branduolinio karo pradžia.
Todėl tokio karo niekada ir nebus. Ir V. Putinas, ir D. Trampas, ir net V. Landsbergis nori gyventi, nors ir mažai beliko. Bet divizijos vis tiek reikia ir būtinai iki 2030-jų!
Duokit 6 procentus! Nors Europa, kaip jau matyti, savo nugyventas ginkluotąsias pajėgas sustiprins ir su 3 – 4 procentais, t.y. su tiek kiek mes jau išleidžiame. Ir, kaip jau matyti, be jokių isterijų.
Nes be isterijos jie nebegali. Taip patiko per „pandemiją“, juk daug lengviau valdyti atbukintą, užzombintą, prigąsdintą masę, valdomą baimių ir tarpusavio neapykantos. Kam tų laisvių kalbėti ir teisių galvoti?
