<h2>Norinčios dalyvauti aukcione įmonės spraudžiamos į rėmus</h2>
<p>Pastaruoju metu vis dažniau suabejojant aplinkos apsaugos ministro Simono Gentvilo atstovavimu tautai, o ne verslo interesams, šis ir vėl papila žibalo į ugnį. Dar prieš mėnesį tarptautinė biokuro birža „Baltpool“ organizavo antrojo pusmečio valstybiniuose miškuose pagamintos medienos aukcioną, kuris jau vyko pagal naujas prekybos taisykles, kurios dar gegužės 17 d. Aplinkos ministerijos siūlymu buvo pakeistos. Verslas ir asociacijos skundžiasi, kad naujos taisyklės patogios išimtinai tik kelioms įmonėms, kurios susižėrė kone visą aukcione parduotą medieną. O štai viena įmonė net pirko tokias medienos rūšis, į kurias iki šiolei nė neatsisukdavusi – medienos pramoninkai teigia, kad būtent dėl spekuliantų veiklos medienos kaina šovė į aukštumas.</p>
<p>Pagal iki tol galiojusią tvarką medienos aukcionuose galėjo dalyvauti visi pirkėjai be apribojimų. Tačiau Aplinkos ministerijai užsimojus padaryti savo tvarką, taisyklės buvo pakeistos, o jose nustatyta, kad viena įmonė gali įsigyti 1000 kub. m. medienos. Tiesa, kai kuriais atvejais šis limitas gali būti padidintas atsižvelgiant į tai, kiek medienos įmonė buvo įsigijusi per pastaruosius 2 metus pusmečių sutarčių pagrindu[6]. </p>
<p>Kitaip tariant, jei įmonė prieš tai nepirko pusmetiniuose aukcionuose arba ją pirko kitokių, pavyzdžiui, ilgalaikių sutarčių pagrindu su miškų urėdijomis ar tiesiog importavo, jos limitas pakeltas nebus, todėl ji ir toliau galės pirkti tik tą tūkstantį kubinių metrų medienos.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/aukcionas-3.jpg" alt="" /></p>
<h2>Ministerija užsimerkė prieš institucijų perspėjimus</h2>
<p>Naujoji tvarka abejonių sukėlė advokatų kontoros „Sorainen“ advokatui dr. Daiviui Švirinui, kuris teigia, jog naujasis kriterijus yra itin nepalankus naujiems rinkos dalyviams, o taip pat ir neapsaugo nuo perpardavinėtojų ir kartu pažeidžia sąžiningą konkurenciją.</p>
<p>Švirinas atkreipė dėmesį, kad naujoji tvarka stumta buldozeriu neatsižvelgiant nei į verslo, nei į institucijų raginimus to nedaryti, tad natūraliai kyla klausimų, kam tai apskritai buvo reikalinga.</p>
<blockquote>
<p>„Kyla daug klausimų, dėl ko ministerija priėmė tvarką, kurią kritikavo ne tik galimai diskriminuojamos įmonės, bet ir kitos valdžios institucijos. Pavyzdžiui, Teisingumo ministerija atkreipė dėmesį, jog ribojimai pažeidžia ES teisę. Savo ruožtu, Specialiųjų tyrimų tarnyba pabrėžė, kad teisės aktai, kuriantys išskirtines sąlygas tam tikroms įmonėms (ar jų grupėms), kelia korupcijos rizikas. Į šią kritiką Aplinkos ministerija, deja, kol kas neatsižvelgia. Jeigu taisyklės nebus koreguojamos, valstybei bei verslui ir toliau bus daroma milžiniška žala ir tikėtina, kad dėl neaiškių priežasčių bus „proteguojamos“ kelios įmonės“, – teigė advokatas[6].</p>
</blockquote>
<h2>Tarnauja verslo interesams?</h2>
<p>Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ prezidentas Marius Valukynas teigė abejojantis naujų taisyklių skaidrumu, o nepaisant to, asociacija jau seniau teikusi siūlymus neįvesti dviejų metų kriterijaus, tačiau į tai atsižvelgta nebuvo.</p>
<p>Tačiau Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas Aidas Pivoriūnas teigia, kad anksčiau dar verslininkams mėginus slėpti, kad tam tikri sprendimai yra jų interesas, dabar net to nebemėginama daryti, o kai kurie verslininkai neva jau atvirai pasisakė, kad taip, tai yra jų interesas[6]. </p>
<p>Jo teigimu, su tokių dviejų metų terminu nesutiko daugelis asociacijų, teikė ir komentarus Vyriausybei, tačiau rezultatas – kaip visada – lygus nuliui. </p>
<p>Visgi, įdomesnis faktas yra tas, kad įvykus aukcionui buvo pastebėtos ir ryškios jo lyderės, įsigijusios daugiausiai medienos. Kaip teigė gerai į situaciją įsigilinęs D. Švirinas, pirmajame aukcione paaiškėjo, kad UAB „Juodeliai“ įsigijo net 27 proc. aukcione pasiūlytos medienos, o šeši didžiausi pirkėjai įsigijo 50 proc. siūlytų žaliavų. Kaip nurodė teisininkas, viso aukcione dalyvavo beveik 300 įmonių, tad pasiskirstymas – aiškus.</p>
<blockquote>
<p>Vis dėlto, teisininkui labiausiai įstrigo įmonės UAB „Juodeliai“ situacija, kai buvo įsigytos tos medienos rūšys, kurių iki šiol įmonei neprireikė. Pavyzdžiui, plokščių mediena, popiermedis. O štai teisės aktai įmonėms nedraudžia medienos kam nors perparduoti.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/mediena-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Vietoje medienos panaudojimo elektros energijai gaminti – tenkinami savi interesai</h2>
<p>Tuo tarpu, A. Pivoriūnas pastebi, kad šalyje pradėjus trūkti importuojamo biokuro (kurio didžiąją dalį iki prasidedant karui Ukrainoje sudarė baltarusiškas ir rusiškas šildymui naudojamas biokuras), nieko nedaroma, kad nacionalinis miškų kirtimo žaliavų srautas būtų panaudotas šildymui ir elektros energijai gaminti[6].</p>
<p>Čia neliko nepastebėtas ir <a title="Aplinkos ministrui palaiminus, Vilnius ruošiasi deginti mazutą: kur dingo milžiniškos taršos pavojus?" href="/aplinkos-ministrui-palaiminus-vilnius-ruosiasi-deginti-mazuta-kur-dingo-milziniskos-tarsos-pavojus">Vilniaus sprendimas šildymo sezono metu deginti mazutą</a>. O štai, pasak A. Pivoriūno, politikai užuot palaukę, kad kažkas bus nuveikta siekiant propaguoti vietinę žaliavą, iš karto ėmėsi šildymui siūlyti mazutą, kas iš esmės prieštarauja žaliajam kursui ir yra naudinga tik mazutą ir dujas importuojančiam verslui.</p>
<blockquote>
<p>„Biokuras yra sudėtinga, daug dėmesio reikalaujanti kuro grandinė, o šilumos įmonėms techniškai daug patogiau naudoti dujas. Be to, biokuro tiekimo grandinėje žymiai mažesnės galimybės pasipelnyti, o dujų tiekimo versle daugiausiai naudos tenka tiekėjams arba perpardavinėtojams, o ne šildytojams ir sąskaitų mokėtojams“, – neslėpė miškininkų sąjungos prezidentas[6].</p>
</blockquote>
<h2>Milijoniniai nuostoliai valstybei</h2>
<p>Advokatas D. Švirinas taip pat pastebėjo, kad dėl naujosios tvarkos valstybė patyrė milijoninius nuostolius, mat tai reiškia, kad dėl naujai įsigaliojusių taisyklių valstybė geriausios kainos galėjo ir negauti. </p>
<p>Štai UAB „Likmerė“ žiniasklaidos priemonėms esą yra nurodžiusi, kad aukcione norėjo įsigyti ir daugiau medienos, tačiau to padaryti negalėjo dėl nustatytų limitų. Būtent ši įmonė, pasak advokato, pasiūlė 20 proc. geresnes kainas už savo įsigytą beržą nei tą darė kiti pirkėjai, laimėję aukcioną.</p>
<blockquote>
<p>„Laikantis prielaidos, jog be diskriminuojančių limitų valstybė būtų gavusi, pavyzdžiui, 20 proc. geresnes kainas, valstybės patirtas nuostolis vien dėl šio aukciono gali būti didesnis nei 12 mln. Eur“, – galimus valstybės nuostolius skaičiavo D. Švirinas[6].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/med.jpg" alt="" /></p>
<h2>Įsigijo daugiau medienos nei galiojant senajai tvarkai</h2>
<p>Nepaisant kylančių dvejonių dėl naujosios tvarkos skaidrumo, įmonės „Baltpool“, vykdančios medienos prekybos aukcionus, duomenimis, naujoji tvarka Lietuvos medienos perdirbėjams esą padėjo įsigyti net 40 tūkst. ktm daugiau medienos, nei būtų įsigyta galiojant senajai tvarkai. Iš viso dabar buvo įsigyta 395 tūkst. ktm lyginant su 355 tūkst. ktm įsigytais per ankstesnį aukcioną[7].</p>
<p>Ministras S. Gentvilas naująją tvarką teisino tuo, jog dėl nustatytų limitų didžiausios medienos prekyba užsiimančios įmonės esą įsigijusios tik tiek medienos, kiek joms buvo leista, kad būtų užkirstas kelias galimam didelių medienos kiekių išvežimui į kitas šalis.</p>
<h2>Kils medienos kaina</h2>
<p>Tačiau naujoji tvarka neabejotinai nepatiks galutiniam medienos vartotojui, t. y., pirkėjui, mat žadama, kad su naujomis taisyklėmis kils ir medienos kaina. Tą įtakos ir naudos sau siekiantis verslas Lietuvoje, jei sumanys medienos sau nepasilikti ir pardavinėti ją užsieniečiams.</p>
<blockquote>
<p>„Mes matome indikacijas, kad biokuras žiemai brangs trigubai“, – teigė aplinkos ministras[9].</p>
</blockquote>
<p>Opozicija jau baiminasi, kad rinkoje slopstant konkurencijai, išsipūs ir galutinės medienos kainos. Pasirodo, baimės – pagrįstos, o tam pritarė ir pats ministras S. Gentvilas. </p>
<blockquote>
<p>Nepaisant to, kad medieną jau darosi sunku įpirkti ir patiems perdirbėjams, ir gyventojams, miškų urėdija gegužę galėjo pasigirti net 40 proc. padidėjusiomis pajamomis[9]. O pats valstybinių miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė tokį reiškinį paaiškino paprastai – neva augant medienos paklausai, auga ir jos kaina.</p>
</blockquote>
<p>Visgi, šildymo sezoną dauguma pasitiks su baime, <a title="Lietuva sparčiu tempu garma bedugnėn – infliacijos skaičiai šovė į kosmosą" href="/lietuva-sparciu-tempu-garma-bedugnen-infliacijos-skaiciai-sove-i-kosmosa">o gyvenantieji nuosavuose namuose turės dar plačiau praverti pinigines</a>, mat už kubą beržinių malkų šiemet teks atseikėti jau ne 400, bet 500 ir daugiau eurų.</p>
<p>Tokį medienos kainų šuolį Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacijos vadovas Raimundas Beinortas aiškina ne kuo kitu, kaip tų pačių spekuliantų darbu dirbtinai sukeliant kainas. O nuo to žinoma kenčia ne kas kitas, o paprastas vartotojas, kuris dabar smaugiamas iš visų įmanomų pusių, kol žaidėjai sau ramiai stumdo figūras savo šachmatų lentoje.</p>
