Airijoje nusitaikyta į minčių cenzūrą
Airijos vyriausybė priėmė vieną iš pačių radikaliausių pastarojo meto įstatymų Europoje. Naujame Baudžiamojo teisingumo įstatymo projekte numatyta, kad kompiuteryje turėti ar naudoti medžiagą, galinčią kurstyti neapykantą prieš asmens lytį, lytinę tapatybę arba religiją, bus laikoma baudžiamuoju nusikaltimu.
Vadovaujantis šiuo įstatymu būtų nusitaikyta į žmogaus nuomonę ir pažiūras, kurios būtų cenzūruojamos. Pavojus iškiltų ne tik diskusijoms socialiniuose tinkluose, tačiau ir alternatyviems žiniasklaidos kanalams, kurie nekorektiškai pasisakytų translyčių arba konservatyvių tikinčiųjų temomis[1].
Jei bus galutiniai patvirtintas, šis Baudžiamojo teisingumo įstatymo projektas pakeis iki šiol galiojusius teisės aktus, pagal kuriuos dėl neapykantos kurstymo ir pavojingos informacijos sklaidos per 34-erius metus buvo nuteista tik kelios dešimtys asmenų. Vis tik, ankstesniuose įstatymuose lytinė tapatybė nebuvo saugoma charakteristika.
Dėl savo griežtumo ir grėsmės keliamos žodžio laisvei, pastarasis Airijos vyriausybės parengtas įstatymo projektas jau sulaukė gausios visuomenės kritikos. Jį pasmerkė ne tik dalis pačių airių ar šalies politikų, tačiau ir visame pasaulyje žinomos asmenybės.
Tačiau nepaisant didelio pasipriešinimo, praėjusią savaitę Airijos parlamente buvo atmestos kelios pataisos, kuriomis buvo siekiama sušvelninti teisės aktą. Projektas buvo priimtas Airijos Bendruomenių rūmuose ir dabar yra perduotas Airijos Lordų rūmams, kurie jį netrukus turėtų patvirtinti.
Vyraujančiam naratyvui nepritariantys ar alternatyvias naujienas besirenkantys bus laikomi nusikaltėliais
2022 m. rengtas ir dabar svarstymo Airijos parlamente sulaukęs Baudžiamojo teisingumo įstatymo projektas yra siejamas su smurto ar neapykantos kurstymo nusikaltimų mažinimu. Įstatymu siekiama pakoreguoti ligi šiol galiojusį teisės aktą, susijusį su draudimu kurstyti smurtą ar neapykantą prieš asmenį ar asmenų grupę dėl tam tikrų asmens ar grupės charakteristikų, tokių kaip tautinė priklausomybė, rasė ir pan.
Įsigaliojus naujam teisės aktui, būtų draudžiama kurstyti smurtą ar neapykantą prieš asmenį ar žmonių grupę dėl jų rasės, odos spalvos, tautybės, religijos, nacionalinės ar etninės kilmės, lyties, lyties požymių, seksualinės orientacijos ar negalios.
Šių charakteristikų apsauga yra įvardijama trijuose pagrindiniuose įstatymo skirsniuose. Įstatymo projekto 7 skirsnyje teigiama, kad nusikaltimu bus laikoma situacija, kai kas nors „perduoda visuomenei ar jos daliai medžiagą arba elgiasi viešoje vietoje taip, kad gali kurstyti smurtą ar neapykantą asmeniui ar asmenų grupei dėl jų saugomų ypatybių“[2].
Tokia apibrėžtis daugeliui įstatymų kritikų leidžia daryti prielaidą, kad nusikaltimu taps ir eilinis nuomonių reiškimas tiek socialiniuose tinkluose, tiek ne masinei žiniasklaidai priklausančiuose kanaluose.
Pavyzdžiui, kritiškas požiūris į lyties keitimo procedūras jaunuoliams, teoriškai galėtų tapti baudžiamąją atsakomybe, o didžiausia bausmė pagal 7 skirsnį yra net penkeri metai kalėjimo.
8 skirsnyje kalbama apie „pritarimą genocidui, karo nusikaltimams, nusikaltimams žmoniškumui ir nusikaltimams taikai, jų neigimą ar šiurkštų menkinimą. Skirsnio apraše teigiama, kad toks elgesys viešoje vietoje arba tokios medžiagos perdavimas taip pat bus laikomas baudžiamuoju nusikaltimu, už kurį didžiausia bausmė gali siekti vienerius metus kalėjimo.
Pagal šį scenarijų rizika kiltų žiniasklaidos kanalams ar socialinių tinklų paskyroms, aktyviai diskutuojančioms šiuo metu itin aktualia Ukrainos karo tema. Asmenys, kvestionuojantys karo eigą ar ten vykdomus rusų arba ukrainiečių nusikaltimus, galimai būtų nubausti. Analogiškai pavojus kiltų ir tiems, kurie neigtų, pavyzdžiui, viešai skelbiamą žuvusių statistiką ar karo brutalumo mastą.
Tuo tarpu 10 įstatymo skirsnyje teigiama, kad nusikaltimu bus laikomas ir vien tik „medžiagos, kuri gali kurstyti smurtą ar neapykantą prieš asmenį ar asmenų grupę, dalijimasis“. Įstatymo projekte teigiama, kad tais atvejais, kai galima pagrįstai manyti, kad medžiaga nebuvo skirta asmeniniam naudojimui, bus manoma, kad kaltinamasis iš tiesų ketino ją platinti. Didžiausia bausmė pagal 10 skirsnį yra dveji metai kalėjimo.
Visais šiais atvejais patys įtariamieji turės pagrįstai įrodyti, kad nusikalstamos veikos nevykdė ir informaciją kaupė arba ja dalinosi tiesiog asmeniniais tikslais. Tiesa, visais šiais atvejais numatyta ir svarbi išlyga: baudžiamosios atsakomybės išvengs tie, kurie netinkamą medžiagą naudojo „pagrįstam indėliui į literatūrinį, meninį, politinį, mokslinį, religinį ar akademinį diskursą“.
Tarp įstatymo kritikų – tiek Airijos opozicijos lyderiai, tiek ir Elonas Muskas
Šis įstatymo projektas greitai įaudrino tiek pačią Airijos visuomenę, tiek ir visame pasaulyje žymias asmenybes.
Airijos socialiai konservatyvios politinės partijos „Aontu“ lyderis Peadaras Toibinas teigė, kad pastaruoju metu cenzūros kultūra veikia kaip steroidai.
„Žmonės baiminasi, kad tai kėsinasi į sąžiningų, pagarbių diskusijų aktualiais klausimais sritį“, – pažymi politikas.
P. Toibinas nors ir akcentuoja, kad dauguma eilinių žmonių pritaria smurto kurstymo ir neapykantos draudimui, kartu pabrėžia, kad šis įstatymas yra daug platesnis, ribojantis žmogaus teisę į laisvą ir atvirą dialogą, net itin jautriomis ar kontraversiškomis temomis.
„Kartais mane stebina, ypač žvelgiant į socialinę žiniasklaidą, kai dažnai matome, jog tie žmonės, kurie pasipuošia įtraukties spalvomis, dažnai yra tie, kurie dalyvauja užkertant kelią diskusijoms ir stabdo šių idėjų aptarimą“, – teigia airių politikas, atkreipdamas dėmesį į priešiškumą ir grasinimus rašytojai J. K. Rowling dėl jos pažiūrų į lytinę tapatybę ir translyčius[3].
Į Airijos įstatymų pokyčius sureagavo ir buvęs „Gebenės lygos“ psichologijos profesorius, mokslų daktaras Jordanas B. Petersonas. Jis atkreipė dėmesį, kad neseniai panašios pastangos kriminalizuoti neapykantos kalbą buvo pastebimos ir Kanadoje.
Ši situacija atkreipė ir milijardieriaus, JAV verslininko Elono Musko dėmesį. Jis pabrėžė, kad toks Airijos valdžios sprendimas yra tiesioginis ir didžiulis išpuolis prieš žodžio laisvę.
Airijos planuojamos cenzūros tema pasisakė ir buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo sūnus Donaldas Trumpas jaunesnysis, pabrėždamas, kai tai, kas dabar vyksta pasaulyje, yra tiesiog beprotiška.
Tuo tarpu „Teisininkai už teisingumą Airijoje“ (angl. Lawyers For Justice Ireland) taip pat išpeikė naują įstatymą ir pareiškė, kad jis prilygsta „minties nusikaltimų“ kūrimui. Teisininkai taip pat teigia, kad labiausiai neapykantos kalbos įstatymai gąsdina tuo, kad jie skatina savicenzūrą, o žmonės ima bijoti pasisakyti dėl vis daugiau temų.
„Visa tai yra suplanuota, nes tokie įstatymai yra priemonė nutildyti kitokią nuomonę kritiniu mūsų visuomenės momentu, kai vis daugiau žmonių atsibunda“, – teigia Airijos teisininkų grupė.
Žodžio laisvę pažaboti Airijoje bandoma ne pirmą kartą
Spaudos ir žodžio laisvę Airijoje saugo šalies konstitucija. Nors oficialiai teigiama, kad nuomonės ar naujienų cenzūra šalyje nėra praktikuojama ar toleruojama, praeityje būta kelių atvejų, kai buvo mėginta cenzūruoti ar riboti pranešimus, informaciją ir tam tikras pažiūras.
Pavyzdžiui, praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje Airijos vyriausybė priėmė įstatymus, kurie leido cenzūruoti tam tikrus leidinius nepaprastosios padėties ar nacionalinio saugumo sumetimais. Tai apėmė teisę cenzūruoti žinias ir kitas žiniasklaidos formas.
Pastaraisiais metais susirūpinta dėl žiniasklaidos nuosavybės koncentracijos Airijoje, kuri, kai kurių kritikų teigimu, gali lemti nuomonių įvairovės trūkumą ir potencialiai apriboti pranešimų apimtį.
Vis dėlto, lyginant su kitomis pasaulio valstybėmis, vis dar yra manoma, kad Airijoje egzistuoja visiškai laisva ir nepriklausoma spauda, yra užtikrinima žodžio laisvė, o įvairūs bandymai cenzūruoti greičiausiai sulauktų didelio žurnalistų, žiniasklaidos organizacijų ir visuomenės pasipriešinimo.
