Būsto krizę išgyvenantys airiai piktinasi valdžios sprendimu ukrainiečiams statyti namus
Airijoje gyvenančios šeimos neslepia savo pasipiktinimo čia atvykusiems ukrainiečių pabėgėliams, kurių apgyvendinimui šalies vyriausybė skiria didžiules lėšas nepaisant to, kad vietos gyventojus yra ištikusi didelė būsto krizė.
Ukrainiečių apgyvendinimui Airijos vyriausybė stato naujus modulinius namus, kurių kiekvienas iš pradžių esą turėjo kainuoti 167 tūkst. svarų sterlingų, tačiau suma galiausiai išaugo net iki maždaug 370 tūkst. svarų sterlingų[1]. Skelbiama, kad šie namai yra pilnai įrengti ir juose turėtų būti apgyvendinta 2 640 pabėgėlių.
Nuo praėjusio mėnesio baigti statyti 572 namai, tačiau dėl vietos gyventojų protestų tolesnės statybos Klonmelyje atidėtos iki 2025 m. balandžio mėnesio, mat daugelis Airijos piliečių jaučiasi apleisti ir kritikuoja vyriausybę, kad ji teikia pirmenybę pabėgėlių apgyvendinimui, o ne jų poreikiams.
Klonmelo susirūpinusių gyventojų grupė organizavo protestus, reikalaudama skaidrumo dėl pabėgėlių apgyvendinimo, ir garsiai kalbėjo apie sunkią Airijos šeimų, sunkiai surandančių tinkamą būstą, padėtį.
Nuo kovo mėnesio svarstoma ukrainiečiams Airijoje nebeteikti nemokamo apgyvendinimo
Reaguojant į Airijoje esančią būsto krizę, vietinė valdžia jau rengia pasiūlymus nuo 2025 metų kovo taikyti apribojimus atvykėliams iš Ukrainos[2].
Tarp svarstymų šiuo metu nugulusi ir kiek švelnesnė – „maksimalios apgyvendinimo trukmės“ priemonė – pagal kurią būtų pirmiausiai siekiama, jog pirmiausiai iš valstybės finansuojamų būstų išsikeltų tie ukrainiečiai, kurie valstybės suteiktose apgyvendinimo įstaigose gyveno ilgiausiai.
Airijos vyriausybės pareigūnų aptariamų galimų priemonių sąraše taip pat numatyta nutraukti apgyvendinimą tiems ukrainiečiams, kurie uždirba daugiau nei tam tikrą ribą, remiantis ekonominiu profiliu.
Nors ir priemonės šiuo metu plačiai svarstomos tarp aukšto rango valstybės pareigūnų, jos dar nebuvo plačiai aptartos ministrų rate bei Ukrainos Kabineto komitete, kuris sprendžia prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių apgyvendinimo klausimus.
Tačiau remiantis Integracijos departamento pateiktais ukrainiečiams skirtų valstybės finansuojamų apgyvendinimo vietų rodikliais, per metus šių kiekis gerokai sumažėjo – iš 58 830, per pastaruosius mėnesius liko tik 35 833 tokių apgyvendinimo vietų.
Valstybės finansuojamuose būstuose gyvenantys ukrainiečiai taip pat gauna ir finansinę paramą iš valstybės – šiuo metu suaugusiam asmeniui kas savaitę mokama 38,80 eurų suma, o vaikui – 29,80 Eur.
Europiečių atsikračiusi Jungtinė Karalystė tampa namais ukrainiečiams?
Tuo tarpu norėdama atskirti emigrantus nuo vietinių anglų ir 2020-aisiais galutinai pasitraukusi iš Europos Sąjungos, dabar Jungtinė Karalystė atvėrė savo duris ukrainiečių pabėgėliams ir juos vilioja kompensacijomis.
Pranešama, kad Červelo apygardos taryba kartu su Pietų Oksfordšyro ir Vale of White Horse apygardų tarybomis pradėjo įgyvendinti subsidijų Ukrainai programą „Namai Ukrainai“[3].
Pagal šią programą bendruomenių organizacijoms siūlomas iki 2 000 svarų sterlingų finansavimas, kad jos galėtų finansuoti projektus ir paslaugas, skirtas ukrainiečiams.
Tarybos atstovas spaudai paaiškino, kad programa skirta padėti ukrainiečiams „sėkmingai integruotis ir įsikurti“ naujose bendruomenėse.
Pagal naująją programą Ukrainos pabėgėliai gaus papildomą paramą prie ir taip gaunamos 500 svarų sterlingų išmokos, tenkančios vienam asmeniui.
Dauguma ES šalių siūlo ukrainiečiams nemokamą prieglobsčio sistemą
Gal ir ne visą namą ar butą, tačiau daugumoje (jei ne visose) ES šalių ukrainiečiai gali gana paprastai gauti laikiną apgyvendinimą. Štai kaimynė Lenkija pagal prieglobsčio suteikimo programas nuo karo Ukrainoje pradžios suteikė apgyvendinimą milijonams ukrainiečių viešosiose apgyvendinimo įstaigose ar vietos šeimose, sutikusiose priimti pas save bėgančius nuo karo Ukrainos žmones[4]. Tuo pačiu metu Lenkijos vyriausybė skyrė ukrainiečiams gana didelę paramą, kurią taipogi šie gavo ir iš ES.
Valstybės remiamus būstus gavo ir pabėgėliai, atvykę į Slovakiją, o Vengrija, Rumunija, Vokietija ir Belgija dalyvauja ES remiamose programose, pagal kurias pabėgėliams iš Ukrainos siūloma galimybė nuomotis būstą ar jame laikinai apsistoti.
Lietuviai, nusprendę savo šeimose priglausti ukrainiečius, taipogi galėjo kreiptis dėl kompensacijos, tačiau šios panaikintos nuo šių metų gegužės[5].
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, pagal šią kompensacijos formą panaudos pagrindais apgyvendinta daugiau nei 15 tūkst. ukrainiečių.
