Burkina Fase užkirstas kelias prezidento nuvertimui
Afrikos valstybėje Burkina Faso teisėsauga užkirto kelią bandymui surengti valstybės perversmą, rašo „Afrikos iniciatyva“, remdamasi šalies vyriausybe. Agentūros pašnekovo duomenimis, piktavaliai planavo užpulti vyriausybinį kortežą, bet jų pokalbius perėmė specialiosios tarnybos ir užkirto tam kelią.[1]
Deja, šaltinis nepatikslino ar korteže turėjo būti laikinasis šalies prezidentas Ibrahimas Traorė. Užtat jis nurodė, kad nusikaltėliams nepavyko sučiupti šalies vadovo, nes jis, saugumo sumetimais, nuolat keičia nakvynės vietą.
Vietos visuomenininkai nurodo, kad pasikėsinimą inicijavo artimiausios šalies lyderio aplinkos žmonės. Agentūros duomenimis, sąmokslo organizatoriai planavo susprogdinti prezidento rezidenciją, esančią Uagadugu mieste. Valstybinio kortežo užgrobimas buvo nusikaltėlių atsarginis planas.
Specialiosios tarnybos maištininkus suėmė. „Afrikos iniciatyva“ išsakė prielaidą, kad dalį jų pavyko suklaidinti pasiuntus „netikrą kortežą“. Oficialūs šaltiniai tokios informacijos nepatvirtino. Agentūra nurodo, kad vienas pagrindinių perversmo organizatorių buvo prezidento Paulio Henrio Sandago Damibos (Pauli-Henri Sandaogo Damiba), kurį I. Traorė nušalino nuo prezidentavimo, dėdė. Šaltinių turima informacija, dėdė ir finansavo dabartinio prezidento priešininkus, nes taip tikėjosi jį nuversti.
Antras nesėkmingas bandymas pašalinti Burkina Faso prezidentą
Tai – jau antras bandymas pašalinti I. Tarorę. Pirmasis įvyko 2023 m. rugsėjį. Tuomet agentūra „Reuters“ pranešė, kad pavyko sulaikyti keturis organizatorius, dar du pasrpuko.[2]
Šalies saugumo tarnybos ir žvalgybos duomenimis, sąmokslą rengė karininkai ir kiti asmenys, kurie planavo atakomis prieš respublikos institucijas destabilizuoti situaciją ir įstumti šalį į chaosą.
„Vyriausybė apgailestauja, kad kai kurie valstybė piliečiai, įskaitant ir priesaiką ją ginti davusius karininkus, ėmėsi tokių avantiūrų“, – buvo rašoma leidinio „Burkina24“ paskelbtame valstybiniame pranešime.[3]
I.Traorė Burkina Faso prezidento pareigas eina nuo 2022 m. rudens. Jis pats į valdžią atėjo būtent po karinio perversmo. Tuomet specialiosios paskirties būrys „Kobra“, kuriam ir vadovavo I. Traorė, nuvertė laikinąjį prezidentą P.H.S. Damibą. „Al Jazeera“ rašė, kad taip įvyko, nes P.H.S. Damiba nesusitvarkė su šalį apėmusiu išsiplėtusiu kariniu sukilimu.
Afrikos šaliai ir jos vadovui žadamos niūros perspektyvos, kova su teroristais
Jeigu I. Traorė artimiausiu metu nepademonstruos juntamo progreso, tai jis bus nušalintas, kaip ir jo pirmtakai“, – pokalbyje su „Al Jazeera“ teigė žurnalistas iš Uagadugu Semas Mednikas (Sam Mednick).
Atėjęs į valdžią I. Traorė pabrėžė, kad šalis susidūrė su ligšiol neregėta saugumo ir humanitarine krize, todėl pagrindinė jo užduotis – atsikovoti teroristų būrių užimtas teritorijas.
Perversmą Burkina Fase pasmerkė JAV ir Europos Sąjunga
Tuo pat metu Vakarų Afrikos valstybių ekonominė bendrija perversmą pasmerkė ir pareiškė, kad jis buvo surengtas netinkamu laiku. Tuomet ir JTO informavo, kad humanitarinė situacija Burkina Fasoje tapo tokia sudėtinga, kad dalis moterų ir vaikų savaitėmis minta vien labais ir druska.
„Mažėjantis saugumas ir daugelio rajonų blokada lėmė, kad dalis bendruomenių buvo atkirstos nuo likusios valstybės teritorijos ir ėmė badauti. Humanitarinių organizacijų darbuotojams vis sunkiau pasiekti žmones, kuriems reikia pagalbos“, – JTO citavo „Al Jazeera“.[4]
Be afrikiečių ekonominės bendrijos perversmą pasmerkė JAV ir Europos Sąjunga. „Kai kurie buvę mūsų partneriai nusisuka nuo mūsų, o tada paaiškėja, kas yra tikrieji šalie draugai, o būtent – Rusija, kuri mus palaikė dar kolonizacijos epochoje ir palaiko mus toliau“, – teigė I. Traorė, kalbėdamas 2023 m. liepą vykusiame susitikime „Rusija – Afrika“.
Burkina Fasas – valstybė Vakarų Afrikoje. Ribojasi su Maliu vakaruose ir šiaurėje, Nigeriu rytuose, Beninu pietryčiuose, Togu ir Gana pietuose, Dramblio Kaulo Krantu pietvakariuose. Neturi priėjimo prie jūros. Iki 1984 m. vad. Aukštutinės Voltos Respublika.
Perversmai
2022 m. sausio 24 d. prezidentą Rohą Marką Kristijaną Kaborę (Rocha Marc Christian Kabore) suėmė kariuomenė ir perėmė valdžią šalyje, dėl nepakankamų priemonių kovai su džihadistais. Sausio pabaigoje pulkininkas leitenantas P.H.S. Damiba (Pauli-Henri Sandaogo Damiba) tapo chuntos lyderiu, tačiau jau tų pačių metų spalio 2 d. sutiko pasitraukti iš pareigų, verčiamas savo jaunesniųjų karininkų, dėl nesibaigiančių džihadistų išpuolių.] 2022 m. spalio 6 d. kapitonas I.Traorė perėmė valdžią šalyje.[5]
