Be J. Prigožino Rusija nebeišlaikys Afrikos?
Dėl po Ukrainos užpuolimo įvestų ir nuolat griežtinamų sankcijų, Kremlius stengiasi ne tik išlaikyti, bet ir sustiprinti savo įtaką Afrikos šalyse. Pastaraisiais metais Rusijos interesus Juodajame kontinente atstovo ir jų vystymusi rūpinosi Jevgenijaus Prigožino vadovaujama privati kariuomenė „Wagner“.
Samdiniai buvo panaudoti tokiose šalyse kaip Libija, Sudanas, Malis, Centrinės Afrikos Respublika, Mozambikas, Burkina Fasas ir Nigeris.
Dažniausiai jie atlikdavo „jėgos“ užduotis, tokias kaip Kremliui naudingų revoliucionierių ar perversmininkų palaikymas. Tarptautinės organizacijos ne kartą skundėsi, kad yra apsčiai liudininkų, mačiusių netinkamą ar net žiaurių „muzikantų“ elgesį su vietos gyventojais. [1]
Be to, britų karinių konfliktų tyrimų eksperto Maiko Martino (Mike Martin) teigimu, ne kas kitas, o būtent „Wagner“ kontroliavo pagrindinius maršrutus, kuriais afrikiečiai mėgino pasiekti Europą.
Veiksmų visuma apsprendė, kad J. Prigožinas buvo svarbus Vladimiro Putino politikos Afrikoje ramstis. Tai lemia, kad jo mirtis, vis dažniau priskiriama ne nelaimingam atsitikimui, o tikslingai likvidacijai, daug ką keičia.
Ar pajėgs V. Putinas rasti naują bendravimo su sunkiai suvaldomais samdiniais formatą? Ar patys „muzikantai“ bus linkę klausyti Kremliaus? Ir jeigu ne, tai kokiais būdais Rusija išlaikys savo įtaką Afrikoje?
Senąją Wagner gvardiją pakeis nauji veidai?
Brukino instituto saugumo strategijos ekspertės Vandos Felbab-Braun (Vanda Felbab-Brown) nuomone, V.Putinas sieks išsaugoti „Wagner“ dalinius ne tik Afrikoje, bet ir Artimuosiuose Rytuose. Tam jis gali surengti didžiulį valymą jos vadovybės gretose, taip siekdamas sumažinti lojalumą buvusiam vadui J. Prigožinui bei sustiprinti ryšius tiesiogiai su Kremliumi. [2]
„V. Putiną tenkinanti restruktūrizacija, įskaitant jų veikimą Rusijoje bei Ukrainoje, atrodo taip: dalis kadrų pervedama į Rusijos kariuomenę, o likusieji iš dalies nuginkluojami, paliekant jiems veiksmų laisvę suteikiant pusiau nepriklausomą statusą, tačiau paskyrus naują vadovybę. Tokie pokyčiai leistų minimizuoti J. Prigožino įgytą autoritetą“, – teigė ji iškarto po nepavykusio J. Prigožino maišto CNN duotame interviu.
Žurnalistas ir projekto „Bellingcat“ autoriaus Christo Grozevo (Christo Grozev) nuomone, vienu iš naujųjų Rusijos „atašė“ Afrikai gali tapti žvalgybos generolas Andrėjus Averjanovas. Ch. Grozevo duomenimis, A. Averjanovas vadovauja slaptoms, visame pasaulyje vykdomoms, žvalgybininkų operacijoms, įskaitant nuodijimą „Novičioku“, sprogimų bei kitų žmogžudysčių organizavimą. Pasak žurnalisto, A. Averjanovui galima priskirti ir pasikėsinimą į Skripalių šeimą, tikėtina, kad jis yra prikišęs nagus ir prie J. Prigožino žūties. [3]
Ch. Grozevas atkreipė dėmesį į tai, kad generolą V. Putinas pristatė ir svečiams iš Afrikos per neseniai vykusį Rusijos – Afrikos šalių atstovų susitikimą. Jo nuomone, tai rodo, kad A. Averjanovui numatytas tam tikras vaidmuo.
Kitų apžvalgininkų nuomone, be J. Prigožino „Wagner“ išsaugoti nepavyks. Ir tai lems ne tik jo asmeninis turėtas autoritetas, bet ir įmonės funkcionavimo specifika, ypač – Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose.
„Didžioji dalis afrikietiškos „Wagner“ imperijos buvo sukurta remiantis su dezinformacija susijusiomis operacijomis, neskaidriais komerciniais interesais ir grubiu samdinių darbu. Tam buvo naudojami asmeniniai, pusiau banditiški paties J. Prigožino ir jo bendražygių ryšiai“, – teigia „Guardian“ apžvalgininkas Piteris Bomontas (Peter Beaumont). [4]
Kremlius stengiasi rodyti dėmesį Afrikos lyderiams, ypač – tose šalyse, kur valdo kariškiai, tačiau būtent J. Prigožinas mezgė santykius su karo vadais, korumpuotais politikais bei verslu ir organizuodavo perversmus, nurodo P. Bomontas. Pasak jo, tai visai kitas įsitraukimo lygis.
Jo straipsnyje pasisakiusių ekspertų nuomone, „Wagner“ ir J. Prigožinas buvo nedaloma visuma, todėl dabar bus galima stebėti šios karinės grupuotės saulėlydį.
Britų politologas Semiuelis Ramani (Samuel Ramani) primena, kad su J. Prigožinu žuvo ir kitas privačios karinės grupuotės kūrėjas bei vadas – Dmitrijus Utkinas. [5] Pasak jo, D. Utkino mirtis, jeigu ji bus patvirtinta (kas jau ir įvyko), taps organizacijos pagrindą supurtysiančiu seisminiu reiškiniu.
Planas – pakeisti „Wagner“ – brendo jau seniai
Dar viena versija, susijusi su „muzikantų“ veikimu už Rusijos ribų ir Afrikoje, yra tokia, kad Kremlius seniai galvoti atsisakyti „Wagner“ paslaugų.
BBC korespondentas saugumo klausimais Frenkas Gardneris (Frank Gardner), remdamasis grupuotei artimais šaltiniais, rašė, kad kariniai žvalgybai jau prieš kurį laiką buvo pavesta parengti planą, remiantis kuriuo didžioji „Wagner“ dalis Afrikos šalyse būtų pakeista alternatyvia samdinių grupuote. [6]
J. Prigožinas tam intensyviai priešinosi ir prieš pat žūtį iš Malio į Rusiją atskubėjo būtent tam, jog įtikintų, kad tokios rokiruotės nėra naudingos.
Taigi, „muzikantų“ vado žūtis atidavė „Wagner“ likimą į V. Putino rankas. Tiesa, dabar Kremliui tenka spręsti kitą problemą – ką daryti su po visą Pasaulį išmėtytais 25 tūkst. karių, garbinančių savo žuvusį vadą ir niekinančių Rusijos armijos vadovybę. Ir ši problema dar nėra išspręsta.
