<h2>Afganistanas žymi pirmąsias JAV karių pasitraukimo metines</h2>
<p>Pernai metų rugpjūtį Jungtinės Valstijos galutinai užbaigė savo karių išvedimą iš Afganistano, o kartu – ir ilgiausią JAV karą[1].</p>
<p>Praėjus metams po stulbinamai greito Talibano perversmo ir JAV remiamos vyriausybės subyrėjimo, Afganistanas yra visai kita šalis. Ištuštėję miestai, džihadistų kontrolė ir vilties stoka – taip dabar daugelis vietinių gali apibūdinti savo tėvynę.</p>
<p>Rugpjūčio 31 d. JAV galutinai pasitraukus iš Afganistano, sostinėje Kabule aidėjo pergalės šūviai – talibai taip žymėjo savo pergalę ir „nepriklausomybę“. Praėjus metams, valdžia vėl rengiasi švęsti, tačiau piliečiai tik pasitaikius progai svajoja pabėgti iš šalies, tampančios tikru kalėjimu.</p>
<blockquote>
<p>Daugeliui afganistaniečių staigus JAV pajėgų pasitraukimas reiškė prarastą viltį, atimtas žmogaus teises ir sužlugdytas geresnės ateities svajones.</p>
</blockquote>
<p>Dabar talibai Afganistaną valdo geležine kontrole, tačiau šalyje jau ne vieną mėnesį vyrauja badas ir maisto trūkumas, paskatintas tarptautinės pagalbos sustabdymo.</p>
<p>Drakoniškos kontrolės priemonės, pačios griežčiausios islamo interpretacijos, kasdieniai teroro išpuoliai – visa tai yra naujojo Afganistano dalis.</p>
<h2>Pažanga moterų teisėse buvo sunaikinta</h2>
<p>2021 m. rugpjūtį galutinai pasitraukus Jungtinėms Valstijoms iš Afganistano, baigėsi dvidešimt metų trukęs karas, pakeitęs šalies ir regiono veidą.</p>
<p>JAV į Afganistaną įžengė po rugsėjo 11-osios teroro aktų, susilpnino „Al Qaeda" ir galiausiai nukovė Osamą bin Ladeną, kartu laikinai nušalindamos Talibano režimą.</p>
<blockquote>
<p>Per šį laikotarpį žuvo dešimtys tūkstančių žmonių: nuo paprastų afganų iki amerikiečių karių[2].</p>
</blockquote>
<p>Vis dėlto, gyvenimas Afganistane JAV buvimo jame laikotarpiu pakito į gerąją pusę. Dėl to, Talibano atėjimas į valdžią daugeliui dabar toks sudėtingas.</p>
<p>Situacija ypač skaudžiai palietė moteris ir mergaites. Naujieji religiniai šalies valdovai apribojo moterų galimybę dirbti ne namuose, išskyrus keletą sektorių, uždraudė mergaitėms lankyti vidurinę mokyklą, liepė moterims viešumoje dengti veidus ir įgyvendino taisykles, ribojančias moterų galimybes keliauti be vyrų palydos.</p>
<p>Šių metų pavasarį Talibanas nurodė Afganistano oro linijoms neleisti moterims skristi, nebent jos lydimos vyriškos lyties giminaičių, paskelbė, kad vyrai ir moterys negali lankytis sostinės parkuose tomis pačiomis dienomis: moterims dabar leidžiama lankytis parkuose tik sekmadieniais, pirmadieniais ir antradieniais[3].</p>
<blockquote>
<p>Dar anksčiau talibai įsakė Afganistano televizijos tinkluose dirbančioms moterims žurnalistėms dėvėti hidžabus, uždraudė kanalams transliuoti užsienio filmus. Valdžia įsakė BBC televizijos partneriams Afganistane nustoti transliuoti naujienas puštūnų, persų ir uzbekų kalbomis.</p>
</blockquote>
<p>Talibanui perėmus valdžią, Afganistane ne pirmą kartą suvaržomos sunkiai iškovotos moterų teisės. XX amžiuje pagrindinės moterų teisės buvo nuolat tobulinamos, tačiau 1996 m. į valdžią atėjus Talibanui, šis pokytis staiga sustojo ir tęsėsi iki 2001 m., kai Jungtinės Valstijos ir sąjungininkai pradėjo operaciją „Tvirta laisvė"[4].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/sohaib-ghyasi-gzmiadytvmq-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Gilėjanti ekonominė krizė reiškia badą</h2>
<p>Gilėjant ekonominei krizei, smarkiai padidėjo ir visuotinis badas. Šiuo metu maždaug pusei iš 38 milijonų Afganistano gyventojų labai trūksta maisto, o Jungtinės Tautos (JT) perspėja, kad bent 6 mln. Afganistano gyventojų gresia visiškas badas[5].</p>
<blockquote>
<p>Dėl didelio nedarbo ir ekstremalaus skurdo šalį paliko dešimtys tūkstančių afganistaniečių. Tarptautinė bendruomenė kas savaitę šalies ekonomikai skiria po maždaug 40 mln. dolerių, tačiau vis pasigirsta nusiskundimų, kad Talibanas didžiąją dalį šių lėšų paskirsto savo rėmėjams. JAV sankcijos ir Afganistano centrinio banko turto konfiskavimas trečdaliu sumažino šalies ekonomiką, todėl, pasak pagalbos grupių, visi, išskyrus 3 % Afganistano gyventojų, atsidūrė žemiau skurdo ribos.</p>
</blockquote>
<p>Praėjus metams po JAV remiamos vyriausybės žlugimo ir JAV karių pasitraukimo, Afganistano sostinė Kabulas yra ištuštėjęs miestas. Ekonomika yra sunaikinta, o žmonės – palaužti ir praradę tikėjimą kitokiu Afganistanu.</p>
<p>Nyksta darbo vietos, uždaromos parduotuvės ir restoranai, o prie kepyklų būriuojasi vis daugiau elgetų, kurie tikisi gauti duonos kąsnį. Skurdas skatina nusikalstamumo bangą, o teroristiniai išpuoliai, nors ir sumažėję, toliau žudo ir luošina žmones[6].</p>
<p>Nepaisant palengvėjimo, kad 20 metų trukęs Talibano ir okupacinių Vakarų pajėgų karas baigėsi, ypač kaimuose, kur kova buvo intensyviausia, Kabulo gyventojai, net ir tie, kurie linkę gerai vertinti Talibaną ir talibų režimą, beveik vienbalsiai skundžiasi, kad nėra pinigų ir darbo perspektyvų.</p>
<p>Daugelis kabuliečių pasiduoda, o keli optimistai kalba tik apie galimybę išvykti:</p>
<blockquote>
<p>„Aš negaliu stoti į universitetą ir dirbti to darbo, kurį noriu dirbti. Negaliu susirasti jokio darbo. Anksčiau nenorėjau likti, bet dabar noriu išvykti labiau nei bet kada anksčiau", – sako 21 metų studentė Anita Husseini[7].</p>
</blockquote>
<h2>Nerimą kelia išpuoliai ir skurdo paskatinta agresija</h2>
<p>Pavojus šalyje auga. Ypač pažeidžiami jaučiasi etninių mažumų atstovai, pavyzdžiui, hazarai. Dauguma jų yra musulmonai šiitai, todėl jie yra pagrindinis sunitų dominuojamos „Islamo valstybės" išpuolių taikinys.</p>
<p>Šio mėnesio pradžioje įvyko trys išpuoliai, papildę mažiausiai 68 šiais metais Afganistane užregistruotus sprogstamųjų ginklų panaudojimo atvejus, per kuriuos, Didžiojoje Britanijoje įsikūrusios ne pelno organizacijos „Action on Armed Violence" duomenimis, žuvo daugiau kaip 300 žmonių ir dvigubai daugiau buvo sužeista.</p>
<p>Talibano patruliai gatvėmis važinėja iš ankstesnės vyriausybės pasisavintais pikapais „Ford Ranger". Kai kurie net nesivargino nuimti senųjų Afganistano kariuomenės trispalvių ženklų. Vis tik, jie saugumo neužtikrina; veikiau priešingai – dar labiau sėja baimę.</p>
<blockquote>
<p>Talibano vidaus reikalų ministro pavaduotojas Mawlawi Noor Jalal Jalali neseniai žurnalistams sakė, kad „kankinių brigados", arba savižudžių sprogdintojų būriai, yra Talibano saugumo pajėgų dalis ir „pasididžiavimo" šaltinis[8].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/mohammad-rahmani-72ccnlmj-su-unsplash-5.jpg" alt="" /></p>
<h2>JAV pasitraukimą ne vienas ekspertas vadina klaida</h2>
<p>Trečiadienį Talibano kovotojai ir aukšto rango vadovai susirinko į šventę Bagramo oro pajėgų bazėje, kadaise buvusioje didžiausioje amerikiečių karinėje bazėje Afganistane, ir paminėjo metus nuo JAV ir NATO pajėgų išvedimo iš šalies.</p>
<blockquote>
<p>Talibano žiniasklaidos paskelbtose nuotraukose matyti kovotojai, vilkintys vakarietiškomis uniformomis, o paskui juos vienu iš pagrindinių kilimo ir tūpimo takų žygiuoja kolonos šarvuotų automobilių su juodai balta grupuotės vėliava. Virš minios skraido sraigtasparniai[9].</p>
</blockquote>
<p>Talibanas, motyvuodamas saugumo sumetimais, uždraudė užsienio žiniasklaidos priemonėms nušviesti šį renginį.</p>
<p>Kabulo centre šimtai kitų Talibano kovotojų susirinko iškelti vėliavų ir purkšti į orą blizgančių putų, džiaugdamiesi šalies „nepriklausomybės diena".</p>
<p>Nors praėjo metai, JAV sprendimas galutinai pasitraukti iš du dešimtmečius okupuotos šalies, vertinamas kontraversiškai.</p>
<p>Visišką JAV pajėgų išvedimą pradėjo Donaldo Trumpo administracija, o politinį sprendimą palaikė prezidentas Joe Bidenas, kuris teigė, kad išvedimas bus vykdomas „atsakingai, apgalvotai ir saugiai".</p>
<p>Tačiau po to, kai dėl greitų Talibano laimėjimų Afganistano sostinė staiga liko apsupta, diplomatai, Afganistano pareigūnai ir pagalbos darbuotojai suskubo bėgti iš šalies. Kai Talibano kovotojai įžengė į prezidento rūmus ir dešimtys tūkstančių žmonių puolė bėgti, Kabulo oro uoste kelias savaites tvyrojo chaosas.</p>
<p>Dalis su Vakarų pareigūnais dirbusių afganistaniečių ir dabar jaučiasi nesaugūs. J. Bidenas pirmadienį paskambino dviejų JAV veteranų grupių, padedančių iš šalies pabėgusiems afganistaniečiams, vadovams[10].</p>
<p>Prezidentas kalbėjosi su veteranų grupių „#AfghanEvac“ ir „Honor the Promise“ vadovais ir išreiškė padėką už jų darbą, kurį jie atliko perkeldami sąjungininkus į Jungtines Valstijas.</p>
<p>Vis dėlto, JAV prezidentą lydi kritika, kad jo administracija nepajėgė užtikrinti visų, su JAV bendradarbiavusių ir mirtiname pavojumi atsidūrusių afganistaniečių saugumo. </p>
<blockquote>
<p>Praėjusį mėnesį daugiau kaip 74 000 afganų prašytojų dar nebuvo gavę specialių imigranto vizų, padedančių kariniams vertėjams ir kitiems asmenims, dirbusiems pagal vyriausybės finansuojamas sutartis, persikelti į JAV.</p>
</blockquote>
<p>JAV prezidento administracija yra linkusi nutylėti ir faktą, kad amerikiečių kariams pasitraukus iš Afganistano, šioje šalyje palikta milijardų JAV dolerių vertės ginkluotė, kuria dabar laisvai naudotis gali būtent talibai.</p>
<p>Manoma, kad iš viso Afganistane liko maždaug 7 mlrd. JAV dolerių vertės karinės įrangos ir ginkluotės. Visa ši technika Afganistano vyriausybei buvo teikia per paskutiniuosius 16 m., iki pat JAV pasitraukimo iš Afganistano.</p>
<p>Nors ginkluotė dabar yra atsidūrusi talibų rankose, JAV Gynybos departamentas neplanuoja sugrįžti į Afganistaną, kad susigrąžintų ar sunaikintų šią įrangą[11].</p>
<p>JAV Gynybos ir Valstybės departamentų ataskaitos, kuriose bus nagrinėjamas laikotarpis nuo 2020 m. vasario mėnesio iki JAV pasitraukimo 2021 m. rugpjūtį, rengiamos jau kelias savaites, tačiau vis dar peržiūrimos ir išslaptinamos[12].</p>
<p>J. Bidenas nedrįsta viešai teigiamai vertinti chaotiško pasitraukimo iš Afganistano, tačiau neabejojama, kad savo ir savo administracijos klaidų taip pat nepripažins. </p>
