Naujosios Santaros medikų bendravimo su pacientais gairės sukėlė pasipiktinimo bangą
Neseniai Santaros klinikų gydytojų sąjunga feisbuke paskelbė naują atmintinę, kurioje pateikiama informacija, kaip medikai turėtų bendrauti su pacientais, ypač atsižvelgiant į LGBT bendruomenei priskiriamų žmonių poreikius.
„Pride mėnuo svarbus mūsų bendruomenei. Norime pasidalinti pagarbaus bendravimo su LGBTI+ atmintine, kurią mūsų komanda paruošė šia proga. Mokomės naują kalbą. Pastebėjome, jog ne visiems gydytojams pakanka žinių ir įgūdžių tinkamai pasitikti pacientą. Neaiškumų ypač kyla bendraujant su LGBTI+ pacientais. Tad nusprendėme gydytojams darbe atnešti aiškumo“, – teigiama Santaros klinikų gydytojų sąjungos feisbuko paskyroje paskelbtame įraše[1].
Jame taip pat priduriama, kad bendravimo su pacientais gairės buvo parengtos kartu su žmogaus teisių ir įtraukties ekspertais, „siekiant rasti atsakymus į daugelį ne visada patogių klausimų ar situacijų tema „O kaip geriau elgtis šiuo atveju?“, taip pat siekiant tiek supaprastinti darbą medicinos specialistams, tiek gydymo įstaigose pašviesinti darbo atmosferą“.
Į atmintinę įtraukta ne viena su pacientu bendraujančiam medikui aktuali tema, tačiau kai kurios jos – visuomenėje ir net gydytojų tarpe jau buvo įvertintos prieštaringai.
Pavyzdžiui, atmintinėje teigiama, kad „teisingų įvardžių naudojimas padeda kurti pasitikėjimu ir pagarba grįstą ryšį“[2]. Taip pat raginama užtikrinti, kad „pacientai (-ės) bei personalas galėtų naudotis persirengimo kambariais ir tualetais, atitinkančiais jų lytinę tapatybę“.
Atmintinėje kaip žeminančios kalbos pavyzdžiai išskirti žodžiai „transseksualus žmogus“, „transseksualas, „transseksualumas“, „lyties keitimas“. Juos raginama pakeisti žodžiais „translytis žmogus“, „translytiškumas“, „tranzicija“.
Taip pat raginama atsisakyti žodžių „seksualinis pasirinkimas“, „homoseksualas“, „biseksualas“, juos keičiant žodžiais „seksualinė orientacija“, „jausmai kitam žmogui“, „homoseksualus žmogus“ ir t.t. Atmintinėje net raginama nevartoti žodžių „žmona“ ar „vyras“, juos tiesiog pakeičiant „partneris/partnerė“ arba „šeimos narys“.
A. Veryga piktinasi: bendravimas su pacientu tapo mikroagresija
Tokiomis Santaros klinikų gydytojų išplatintomis gairėmis ir rekomendacijomis, kaip reikėtų bendrauti su pacientu pasipiktino buvęs sveikatos apsaugos ministras, seimo narys, į Europos Parlamentą (EP) neseniai išrinktas Aurelijus Veryga.
Kreipęsis į kolegas iš seimo tribūnos, jis, pats turėdamas mediko išsilavinimą, aštriai sukritikavo tiek šias paskutiniąsias kalbos gaires, tiek ir anksčiau Vilniaus universiteto paskelbtas lyčiai neutralios kalbos nuorodas. Visa tai politikas vadina kultūriniu pamišimu.
„Noriu pasisakyti tema, kuria norėtų kalbėti ne vienas akademinio pasaulio žmogus ir vakar ne vienas man parašė žinutę, bet skaičiuojant trečią nepriklausomybės dešimtmetį, akademinio pasaulio žmonės jau bijo apie tai kalbėti, nes yra valstybių, kuriose už tokią kalbą, kaip aš dabar ruošiuosi jums pasakyti, yra metama iš universiteto. Ir aš kalbu apie kultūrinį pamišimą, ir pamišimą, kuris dabar jau persikėlė ir į medikų bendruomenę, dėl ko man labai gaila ir gėda kaip medikui“, – savo kalbą pradėjo parlamentaras[3].
A. Veryga pastebėjo, kad daugeliu atveju, neįžeisti turinti kalba bei jos normos tampa dar labiau įžeidžiančios ir sudėtingiau suprantamos.
„Prasidėjo viskas nuo Vilniaus universiteto lyčiai jautrios kalbos gairių, kur atsirado siūlymai, norint ko nors, neduok Dieve, neįžeisti, naudoti lyčiai neutralią kalbą ir žmones vadinti „žmogomis“. Tai „žmoga“ turėtų būti toks terminas, kuris nieko neįžeistų. Nežinau, kiek jūs, kolegų, neįsižeistumėte, jeigu į jus kreiptųsi „žmoga“. Aš įsižeisčiau, manau, kad ne vienas kitas čia įsižeistų, nes manau, kad ne per terminus mes pagarbą žmonėms pademonstruojame, bet paskutinis lašas, kuris paskatino mane čia šiandien ateiti į šitą tribūną ir atsistoti, tai yra Santaros klinikų medikų ir jaunųjų gydytojų asociacijos išplatintos gairės ir rekomendacijos, kaip reikia bendrauti su pacientais“, – teigė A. Veryga.
Parlamentaras savo kalboje net pateikė vienus iš prieštaringiausių, gairėse išskirtus pavyzdžius.
„Tai yra išskirti dalykai, kurie yra laikomi žeminančia kalba ir mikroagresija. Įsiklausykit kolegos: mikroagresija ir žeminanti kalba. Klausti, ar jūs esate biologine moteris, ar jūs gimėte vyru – tai yra mikroagresija ir žeminanti kalba. Kaip reikėtų klausti? Tai reikėtų klausti, ar jums gimus buvo priskirta vyriška, ar moteriška lytis, nes matot, jūs gimstat neva tai ne vyrais ir ne moterimis, jums kažkas tą lytį priskiria, kai jūs gimstate. Tai čia vienas yra labai įdomus pavyzdys“, – savo kalboje teigė A. Veryga.
Tačiau parlamentaras pateikė ir daugiau pavyzdžių.
„Dar vienas pavyzdys, žeminančia kalba ir mikroagresija laikytini tokie pasakymai kaip „vyras“ ir „žmona“. Kodėl? Todėl, kad neva tokia kalba sukuria įspūdį, kad taip yra proteguojamos heteroseksualios poros, kažkokiu būdu pozityviai diskriminuojamos įprastinės šeimos ir panašiai. Ir reikėtų sakyti „partnerė“, „partneris“ ir „šeimos nariai“. Žodžiu, jeigu jūs bažnyčioje sudarėte bažnytinę santuoką, ir ten kaip vyras ir žmona pasižadėjote vienas kitam visam gyvenimui, medikai į jus dabar rekomenduoja nebesikreipti kaip į vyrą ir kaip į žmoną“, – sako A. Veryga.
Politikas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nors įvairūs seksualinio pobūdžio pasirinkimai turi savo terminus, dabar į juos yra raginama neatsižvelgti, net ir medicininėje srityje.
„Na pavyzdžiui, transvestismas. Yra žinomas terminas, medikų daug metų vartojamas. Dabar gi medikai tokių terminų neturėtų naudoti, nes tai taip pat yra neva žeminančios kalbos ir mikroagresijos pavyzdys. Medikai į tokius žmones turėtų kreiptis kaip į „drag karalienę“ arba „drag karalių“. Žodžiu, turėtų pasiaiškinti, jie yra kokio lygio „dragai“, ir, ar jie yra karalienės, ar jie yra karaliai“, – ironizavo A. Veryga.
Politiko teigimu, tokios medikų parengtos gairės nereiškia nieko kito, tik tai, kad jau yra peržengtos bet kokios sveiko proto ribos, kurios dabar yra verčiamos į oficialias rekomendacijas, o tai yra kultūrinis pamišimas.
„Tai kolegos medikai, aš iš šitos tribūnos, kol galiu, noriu paraginti ir paprašyti, atsikvošėkite, mieli akademinio pasaulio žmonės. Pradėkit apie tai kalbėti, nes netruks ateiti laikas, kada jūs viso šito pasakyti ir Lietuvoje nebegalėsite“, – ragino būsimasis europarlamentaras A. Veryga.
https://www.facebook.com/657314112/videos/389220667499219/
Lyčiai jautrios kalbos gaires prieš keletą metų pristatė ir VU
Primename, kad pastaruoju metu daugėja atvejų, kai skirtingos institucijos, atsižvelgdamos į vakarietiškas „woke“ tendencijas, vis dažniau pristato savo lyčiai neutralios kalbos versijas ir bendravimo gaires.
Dar 2021 m. Vilniaus universitetas pristatė savo lyčiai jautrios kalbos gaires. Jose teigta, kad sutarimas „vartoti gramatinę vyriškąją giminę kaip neutralią yra atgyvenęs ir dažnu atveju diskriminacinis“[4].
Gairėse buvo pateikiama ir įvairių pavyzdžių, kaip galima išvengti nuorodų į asmenų lytį: rinktis giminės skirtumų nepabrėžiančią (pvz., tyrimo dalyvių teigimu) arba beasmenę formą (pvz., apklausoje teigiama, kad… vietoj apklausos dalyviai teigia, kad…), rašant trumpinti žodžius (pvz., visų stud. pažymiai turi būti suvesti iki…). Vilniaus universitetas taip pat siūlė patobulinti žodį „žmogus“, pakeisti jį į „žmoga“.
Netrukus po to, visuomenėje kilo aktyvios diskusijos. Didelė dalis piliečių kritikavo tokį universiteto siūlymą ir pašaipiai vertino idėją vadintis „žmoga“.
Netrukus dešimtys seimo narių iš penkių skirtingų frakcijų (Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Demokratų „Vardan Lietuvos“, Lietuvos socialdemokratų partijos ir Lietuvos regionų frakcijų) kreipėsi į Vilniaus universiteto Senatą, siūlydami atšaukti „Lyčiai jautrios kalbos gairių“ siūlymus.
Parlamentarai ragino stiprinti lietuvių kalbos – valstybinės kalbos – prestižą, saugoti jos istorines ir pasaulio kalbų tyrimams būtinas savybes, tęsti pasaulinio garso nusipelniusias baltistikos tradicijas ir išsaugoti ateities kartoms tai, ką lietuvių tauta gavo – iš toliausių istorijos klodų atėjusią lietuvių kalbą. Universitete gairės ir toliau išliko, tačiau tik kaip rekomendacija, ne prievolė.
