Baltarusijos prezidentas dalyvavo 80-ųjų Leningrado blokados metinių minėjime Rusijoje
Lietuvos valdančiosios koalicijos politika lėmė, kad ilgą laiką sėkmingai tarp Rytų ir Vakarų laviravęs Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka buvo tiesiog įstumtas į „amžinojo“ Rusijos prezidento Vladimiro Putino glėbį. Nors pastaruoju metu Minsko ir Maskvos santykiuose vėl pradeda ryškėti nesutarimai, neturėdamas kito pasirinkimo, A. Lukašenka dažnai lankosi Rusijoje, nes juk „reikia su kažkuo draugauti“.[1]
Pastarąjį kartą Vakaruose diktatoriais vadinami vadovai susitiko prabėgusį savaitgalį. A. Lukašenos vizitas į Sąjunginės valstybės narę turėjo keletą tikslų. Pirmiausia jis dalyvavo iškilmėse, surengtose 80-ųjų Leningrado blokados metinių proga. Iškilmės vyko Sankt Peterburge, kur tuo metu pasirodė ir V. Putinas.
Leningrado (dabar Sankt Peterburgas) blokada – miesto apsuptis Antrojo pasaulinio karo metu, trukusi nuo 1941 metų rugsėjo 8 dienos iki 1944 metų sausio 27 dienos.
1941 metų birželį Vokietija užpuolė Tarybų Sąjungą rytų fronte, o suomiai šiaurėje užėmė Kareliją ir pradėjo kelti grėsmę Leningradui. Gan greitai vokiečiai pasiekė miestą ir užblokavo visus kelius į miestą, išskyrus Ladogos ežerą.
Manoma, kad mieste iš bado ar nuo išsekimo mirė nuo 700 000 iki 1,5 mln. žmonių.
XXI amžiuje kai kurie istorikai laiko Leningrado blokadą genocidu.[2]
II pasaulinio karo aukoms paminklo atidengimo ceremonijoje priminė tokių paminklų naikinimo vajų Baltijos šalyse
Viešnagės Rusijoje metu A. Lukašenka ir V. Putinas taip pat dalyvavo per Didįjį Tėvynės karą, kuris likusiame pasaulyje geriau žinomas Antrojo pasaulinio karo pavadinimu, žuvusiems civiliams gyventojams skirto paminklo atidengimo ceremonijoje.
„Kiekvienas toks paminklas yra liudininkas, prokuroras ir teisėjas (…) Tai amžinybę išliksianti bausmė, kad ir kaip kai kurie žmonės nenorėtų, kad šiandiena taip būtų“, – sakė A. Lukašenka.
Taip pat Baltarusijos vadovas pasinaudojo proga žodžiu užsipulti Baltarusijos kaimynus.
„Mūsų didvyrių kapai trikdo daugelį. Jie teikia pirmenybę išdavikams ir parsidavėliams. Ideologiniai žudikų ir išdavikų rėmėjai savo parlamentuose garbina budelius. Jie pradėjo karą prieš kapus ir paminklus Lenkijoje, Baltijos šalyse ir Ukrainoje. Visiški lunatikai“, – emocijų neslėpė A. Lukašenka.[3]
Nepaisant trinties – kalba apie tolesnį glaudų bendradarbiavimą
A. Lukašenkos vizito Sankt Peterburge metu vyko ir Sąjunginės valstybės Aukščiausiosios Tarybos posėdis. Jame Baltarusijos ir Rusijos vadovai aptarė bendrų veiksmų planus 2024–2026 metams.
Aleksandras Grigorjevičius Lukašenka (Aliaksandras Ryhoravičius Lukašenka; blrs. Алякса́ндр Рыго́равіч Лукашэ́нка, rus. Александр Григорьевич Лукашенко, g. 1954 m. rugpjūčio 30 d. Kopysėje, Oršos raj., Vitebsko sr.) – Baltarusijos prezidentas (nuo 1994 m.). Tai vienintelis šalies prezidentas, užimantis postą nuo pat 1994 m., kai jis buvo įsteigtas. Po 2020 m. prezidento rinkimų, kurių skaidrumas kvestionuojamas, A. Lukašenkos prezidento statusas tarptautinėje bendruomenėje ginčytinas. Dėl faktiškai autokratinio valdymo stiliaus, A. Lukašenka dažnai įvardijamas „paskutiniuoju Europos diktatoriumi“.
Lukašenka galimai buvo vienintelis deputatas, balsavęs prieš Belovežo susitarimą (TSRS panaikinimą). Jis vėliau pavadino TSRS suirimą „didžiausia XX amžiaus geopolitine katastrofa“.[4]
Be to, Lukašenka ir V. Putinas surengė atskirą susitikimą, kurio metu buvo aptarti „aktualiausi Baltarusijos ir Rusijos bendradarbiavimo klausimai bei tarptautinės politikos situacija“.
Į posėdžio darbotvarkę taip pat buvo įtraukta „bendrų veiksmų užsienio politikoje programa, mokslo ir technikos plėtros strategija, taip pat geležinkelių infrastruktūros modernizavimas ir plėtra“.
Neseniai, praėjusių metų lapkritį, V. Putinas išvyko į Minską. Rusijos diktatorius atskrido į Baltarusiją į Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (CSTO), Kremliaus atitikmens NATO, viršūnių susitikimą.
Vladimiras Vladimirovičius Putinas (rus. Влади́мир Влади́мирович Пу́тин; g. 1952 m. spalio 7 d. Leningrade) – rusų politikas, buvęs žvalgybos pareigūnas ir dabartinis Rusijos prezidentas, be pertraukos šias pareigas einantis nuo 2012 m. Putinas valstybės prezidentu arba ministru pirmininku yra nuo 1999 m. 1999–2000 m. jis vadovavo Vyriausybei, 2000–2008 m. buvo išrinktas prezidentu dviem kadencijoms iš eilės, 2008–2012 m. vėl tapo ministru pirmininku.
2012 m. kovo 4 d. Putinas laimėjo 2012 m. prezidento rinkimus gavęs 63,6 proc. rinkėjų balsų, nepaisant kaltinimų, jog rezultatas buvo suklastotas. Opozicinės grupės apkaltino Putiną ir partiją „Vieningoji Rusija“ sukčiavimu. Nors būta pastangų rinkimus padaryti skaidresniais pasitelkiant kameras balsavimo vietose, balsavimas susilaukė opozicijos ir tarptautinių stebėtojų kritikos dėl padarytų procedūrinių klaidų.
V. Putinas ir šiuo metu yra Rusijos prezidentas, bei ne tik paskelbė, kad dalyvaus šiais metais vyksiančiuose prezidento rinkimuose, bet jau ir surinko tam reikiamą parašų skaičių.’ [5]
