A. Lukašenka baiminasi „TikTok“ revoliucijos

PasaulisG. B.
Suprasti akimirksniu
A. Lukašenka
Baltarusijos vadovas A. Lukašenka. ELTA nuotrauka

A. Lukašenka „TikTok“ tikrai nesinaudoja: socialinis tinklas kelia grėsmę jo režimui

Baltarusijos valdžia baiminasi socialinių tinklų įtakos šalies politinei santvarkai, o ypač daug pavojaus kelia populiarioji programėlė „TikTok“.

Baltarusijos vidaus reikalų ministro pavaduotojas Hienadžas Kazakevičius nurodė, kad sparčiai besivystantis dirbtinis intelektas (DI) ir socialinis tinklas „TikTok“ prisideda prie „revoliucinių nuotaikų skatinimo“ ir galimo pasipriešinimo šalies vadovo Aliaksandro Lukašenkos režimui.

„Mano kolegos sako, kad kita revoliucija bus „TikTok“ revoliucija. Tai visiškai nesaugu. Pavyzdžiui, prieš metus Rusijos Federacijoje 40 000 jaunų žmonių išėjo į gatves kovoti su OMON. Berniukų ir mergaičių, kuriems buvo vos 14 metų. Kitaip tariant, tai buvo technologijos veiksme“, – apie „TikTok“ kalba šalies vidaus reikalų ministro pavaduotojas[ref lf-1].

Jo teigimu, būtent dėl socialinių tinklų šalyje daugėja radikalių nuotaikų, vedančių ir prie teroristinių išpuolių. H. Kazakevičius pranešė, kad šalyje fiksuojamas Baltarusijos režimo „oponentų kraštutinių siekių suradikalėjimą“.

Pavyzdžiui, manoma, kad Baltarusijos teritorija naudojama agentų verbavimui ir kaip bazė įvairioms sprogstamoms medžiagoms gabenti. Remiantis H. Kazakevičius duomenimis, vien pernai šalies tarnybos užkirto kelią keturiems išpuoliams, kurie buvo planuojami būtent „TikTok“ pagalba.

Kaip pažymi Baltarusijos vidaus reikalų ministro pavaduotojas, technologijos, dirbtinis intelektas ir socialiniai tinklai gali būti naudojami revoliuciniams tikslams, tad vyriausybė stengiasi stebėti padėtį ir iki šiol šalies gatvėse įrengė 35 000 kamerų, kurios realiuoju laiku fiksuoja incidentus.

„TikTok“
„TikTok“ apriboti galvojama ir JAV. Solen Feyissa/Unsplash nuotrauka

Ne tik Baltarusija: „TikTok“ pavojų kelia ir Nepale

Pietų Azijos valstybės Nepalo ryšių ir informacinių technologijų ministras praėjusių metų pabaigoje taip pat pažėrė kritikos populiariajam „TikTok“. Tuomet buvo teigiama, kad populiari kinų programėlė daro žalingą poveikį jaunimui ir kelia grėsmę šalies šeimos struktūrai.

Nepalo vyriausybė mano, kad „TikTok“ naudojama dalintis turiniu, kuris „trikdo socialinę darną ir griauna šeimos struktūras bei socialinius santykius“.

Anksčiau šalis net įvedė socialinės žiniasklaidos bendrovėms skirtas taisykles, reikalaudama, kad jos Nepale įsteigtų savo retransliuotojų biurus arba paskirtų atstovus. 

Taip pat buvo išleistos direktyvos svetainių savininkams, kuriose nurodytas žalingas turinys, t. y. neapykantos kalba, seksualinės prievartos ir narkotikų vartojimo propagavimas, netikros naujienos, su terorizmu susijusios naujienos ir be sutikimo skelbiamos privačios nuotraukos. 

Remiantis vietos žiniasklaidos pranešimais, per pastaruosius ketverius metus Nepale užregistruota daugiau kaip 1 600 su „TikTok“susijusių kibernetinių nusikaltimų atvejų.

Nepalo vyriausybė pareiškė, kad ne kartą kreipėsi į „TikTok“, tačiau bendrovė atsisakė spręsti susirūpinimą keliančius turinio klausimus.

Galiausiai buvo nuspręsta, kad šalies valdžiai nesusitariant su kompanija, lengviau yra tiesiog apriboti programėlės naudojimą. 

„TikTok“
„TikTok“ yra kinų programėlė. Alexander Shatov/Unsplash nuotrauka

JAV – naujos iniciatyvos kovai su „TikTok“ grėsmėmis

Pastaraisiais mėnesiais Jungtinių Valstijų, Europos ir Kanados, kitų Vakarų šalių įstatymų leidėjai, motyvuodami saugumo grėsmėmis, ne kartą bandė apriboti prieigą prie Kinijos bendrovei „ByteDance“ priklausančios itin populiarios trumpo formato vaizdo įrašų programėlės „TikTok“.

Bene garsiausiai apie tai kalbėta JAV, o šią savaitę dviejų šalies partijų Atstovų Rūmų įstatymų leidėjai pristatė naują teisės aktą, pagal kurį Amerikoje „TikTok“ bus galutinai, jei nenutrauks ryšių su „ByteDance“, kuri jau seniai sulaukia dėmesio ir kritikos dėl ryšių su Kinijos vyriausybe.

Įstatymo projektu taip pat suteikiama sudaryti galimybę prezidentui nustatyti, kad priešiškos valstybės kontroliuojama socialinės žiniasklaidos programa kelia pavojų nacionaliniam saugumui. Priėmus įstatymą, Kinijoje įsikūrusi „ByteDance“ turėtų per penkis mėnesius nutraukti savo veiklą JAV.

Dar pernai Baltieji rūmai pranešė federalinėms agentūroms, kad jos turi per 30 dienų ištrinti „TikTok“programėlę iš vyriausybinių įrenginių. Kiek vėliau Atstovų Rūmų komitetas parėmė iniciatyvą, kuri leistų prezidentui Joe Bidenui uždrausti „TikTok“ visoje šalyje. „TikTok“ vykdomasis direktorius Shou Chew taip pat liudijo Atstovų Rūmų komitete, kur buvo apklaustas apie galimą Kinijos įtaką platformai.

Vakaruose įstatymų leidėjai ir reguliavimo institucijos vis dažniau reiškia susirūpinimą, kad „TikTok“ ir „ByteDance“, kuri gali perduoti Kinijos vyriausybei neskelbtinus naudotojų duomenis, pavyzdžiui, informaciją apie buvimo vietą.

Taip politikai atkreipia dėmesį į įstatymus, pagal kuriuos Kinijos vyriausybė gali slapta reikalauti duomenų iš Kinijos bendrovių ir piliečių žvalgybos operacijoms. Jie taip pat nerimauja, kad Kinija gali naudoti „TikTok“ turinio rekomendacijas dezinformacijai.

2023 m. pabaigoje „Network Contagion Research Institute“ paskelbto tyrimo išvadoje teigiama, kad „TikTok“ tiek skatina, tiek ir paslepia tam tikras temas, remdamasis numanomais Kinijos vyriausybės pageidavimais.

Grupė, nepriklausoma tyrimų organizacija, sudaryta iš Rutgerso universiteto psichologų, inžinierių ir analitikų, išanalizavo pranešimų su politiškai jautriomis grotažymėmis kiekį ir palygino su instagramo, kurį valdo JAV įmonė „Meta“, grotažymėmis.

Instituto tyrėjai teigė manantys, kad „TikTok“ greičiausiai manipuliuoja viešosiomis diskusijomis ne tik konkrečiomis Kinijos temomis, pavyzdžiui, 1989 m. Tiananmenio aikštės protestais ir žudynėmis, bet ir strategiškai svarbiomis temomis, mažiau tiesiogiai susijusiomis su Kinija, pavyzdžiui, karais Ukrainoje, įvykiais Artimuosiuose Rytuose.

„TikTok“ jau seniai neigia bet kokius kaltinimus ir bando atsiriboti nuo „ByteDance“

Indija „ByteDance“ platformą uždraudė dar 2020 m. Dėl to kompanija neteko vienos didžiausių pasaulio rinkų. Kitos šalys ir vyriausybinės institucijos, įskaitant Didžiąją Britaniją, Australiją, Kanadą, Europos Sąjungos (ES) vykdomąją instituciją, Prancūziją ir Naujosios Zelandijos parlamentą yra uždraudusios „TikTok“ programėlę naudoti oficialiuose, valstybinių įstaigų darbo įrenginiuose.