Pasaulinės recesijos fone Lietuvai gerų prognozių stinga
Jau nuo pat praėjusių metų, į Senąjį žemyną vėl atnešusių karą, ženkliai paveikusių energetikos ir pramonės sektorius bei globalią tiekimo grandinę, ekspertai nepaliaujamai kalba apie artėjančias ekonomines negandas, galimą finansinę krizę ir globalią recesiją.
Dar 2023 m. pradžioje paskelbtoje Pasaulio ekonomikos forumo (WEF) vyriausiųjų ekonomistų apžvalgoje teigiama, kad pasaulio ekonomikos perspektyvos yra niūrios[1].
Dauguma vyriausiųjų WEF ekonomistų atvirai teigė, kad vidutinio arba stipraus ekonomikos augimo galima tikėtis tik Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje bei Pietų Azijoje, o daugiau net 9 iš 10 ekspertų teigė, kad JAV ir Europoje ekonomikos augimas bus ypač silpnas.
Teigta, kad vos keli pragiedruliai ekonominėje padangėje galimai bus susiję su mažėti turinčia infliacija ir augančia pirkėjų galia, tačiau ekonominės perspektyvos bendrai – nieko gero nežada, o atskirai – bus itin susijusios su vietine regionine situacija, vidine politika, pagrindine ekonomine varomąja galia.
Dabar, jau išgyvenus pirmąjį metų ketvirtį, ekspertai gali įvertinti, kiek šios prognozės buvo tikslios. Aiškėja, kad didelė dalis niūriausių prognozių, deja, bet pildosi.
Kaip teigia ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, Lietuvos ekonomika ir pramonė iš tiesų patyrė didelį smūgį, o sunkmetį išgyvena ne tik, kaip buvo numatyta, didžioji pramonė, bet ir mažmeninė prekyba. O dėl to kaltinti galima centrinių bankų veiksmus.
Centriniai bankai apsunkino ir taip įtemptą situaciją
Ekonomikos ekspertas A. Izgorodinas akcentuoja, kad pirmą metų ketvirtį kritimas fiksuotas tiek maisto, tiek ne maisto mažmeninės prekybos segmente, vis labiau ryškėja mažmeninės prekybos ne maisto prekėmis kritimas.
Jis pažymi, kad iš viso pirmą šių metų ketvirtį mažmeninė prekyba ne maisto produktais mažėjo 2,5 proc., kovo mėnesį jau fiksuotas net 6,1 proc. kritimas[2].
„Šiuo metu vidaus vartojimo apsukas Lietuvoje žemyn labiausiai spaudžia išaugę pragyvenimo kaštai bei auganti palūkanų našta. Minėti veiksniai skatina vartotojus mažinti vartojimo apetitą ir fokusuotis į būtiniausių prekių pirkimą“, – teigia A. Izgorodinas.
Žvelgdamas toliau į ateitį ir kalbėdamas apie antrąjį metų ketvirtį, ekonomistas mano, kad šalies mažmeninės prekybos sektorius neišvengs sudėtingų laikų.
Eksperto teigimu, didžiausią pavojų kelia sparčiai augantis palūkanų naštos augimas, o už tai atsakingas yra Europos centrinis bankas. A. Izgorodinas mano, kad bankas savo lubų dar nepasiekė ir prognozuoja, kad bazinių palūkanų pikas gali siekti apie 3,7 proc[3].
O centrinių bankų veiksmai gali dar labiau neigiamai paveikti ir taip įtemptą situaciją. Tokią teoriją ekonomistas grindžia Švedijos pavyzdžiu.
Švedijos statistikos departamento duomenys rodo, kad 2023 m. vasarį, palyginus su 2022 m. vasariu, mažmeninės prekybos apyvartos apimtys Švedijoje sumažėjo 9,4 proc.
Kadangi Švedija yra viena iš Europos Sąjungos (ES) valstybių, kurioje labai reikšminga naujų paskolų dalis yra išduodama už kintamas palūkanas, bazinių palūkanų didinimas tiesiogiai atsiliepia Švedijos vartotojams.
2022 m. vidutiniškai 83 proc. visų naujų paskolų Švedijoje buvo išduota už kintamas palūkanas arba su galimybe fiksuoti palūkanas iki 1 metų, o 2022 m. gruodį tokių paskolų dalis siekė 91,6 proc. Tad kylančios bazinės palūkanos, pakilusi infliacija ir augantis nedarbas atitinkamai veikia švedų vartojimą[4].
Ekonomisto A. Izgorodino teigimu, situacija Švedijoje parodo tikrąją recesijos Europoje riziką, nes staigus palūkanų didinimas gali privesti prie staigaus ekonomikos sulėtėjimo.
Pramonės lėtėjimas kelia pavojų Lietuvos darbo rinkai
A. Izgorodinas į tokią ekonomikos sulėtėjimo riziką rimtai žvelgia ir Lietuvos atveju bei akcentuoja galimą nedarbo šuolio riziką. Jo nuomone, dėl pramonės sektoriuje pastebimo sulėtėjimo ir net nuosmukio, mažės vidaus vartojimo apimtys, o tai tiesiogiai paveiks darbo rinką.
Tokia situacija galimai iššauktų ir sumenkusius vartotojų lūkesčius. Ekspertas mano, kad lėtėjant ekonomikai vartotojai gali pradėti bloginti nuomonę apie savo finansų, ekonomikos, darbo rinkos perspektyvas, o tai skatintų mažinti vartojimą.
Atsižvelgiant į atskiras didžiosios pramonės sritis, A. Izgorodinas pažymi, kad skaičiuojant nominaliai, 2023 m. kovą, labiausiai krito chemikalų, medienos ir medienos gaminių, baldų, nemetalo mineralinių gaminių, metalo gaminių segmentai.
„Tai yra labai svarbus aspektas Lietuvos darbo rinkai – pramonė yra vienas didžiausių darbdavių Lietuvoje (imant tik privataus sektoriaus segmentus), o minėti pramonės sektoriai yra tarp lyderių pagal užimtųjų skaičių pramonėje. Pavyzdžiui, 2021 m. medienos ir baldų bei metalo gaminių sektoriuose dirbo trečdalis visų Lietuvos pramonėje užimtų darbuotojų“, – teigia A. Izgorodinas.
Ekonomistas išskiria ir dar vieną galimai darbo rinką paveikti galintį atvejį, kai šie išskirti pramonės sektoriai ir toliau mažintų gamybos apimtis, o tuomet visoje šalyje susidurtume su augančiu nedarbu.
Lietuvos pramonė yra pavojingai priklausoma nuo užsienio rinkų
Vis dėlto, kaip toliau klostysis situacija, priklauso ne tik nuo Lietuvos, tačiau ir nuo kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių ekonominės padėties, be to, situacijos jų NT ir statybų rinkose.
A. Izgorodinas ragina pažvelgti į mūsų pramonei ypač aktualią Vokietiją, kurioje pastebimas akivaizdus vidaus paklausos Vokietijoje silpnėjimas.
2023 m. vasarį lyginant su 2022 m. vasariu, mažmeninės prekybos apimtys Vokietijoje sumažėjo 7 proc., labiausiai nuo 2022 m. birželio mėnesio[5].
Vasarį mažmeninė prekyba buitinė įranga Vokietijoje nukrito 12 proc., tekstilės gaminių pardavimai nukrito dešimtadaliu, baldų pardavimai sumažėjo beveik 13 proc.,
„Tai – dar vienas signalas apie ryškų vidaus paklausos Europoje sulėtėjimą, kam didelės įtakos turi kylančios palūkanos“, – akcentuoja A. Izgorodinas.
Ekonomisto teigimu, Lietuvos gamintojai, eksportuojantys į Europą galutinio vartojimo prekes arba atliekantys kontraktinės gamybos paslaugas Vakarų ES gamintojams, kurie daugiausiai orientuojasi į ES vidaus rinką, turi nepamiršti apie eksporto rinkų diversifikavimą, eksporto draudimą ir verslo partnerių mokumo stebėjimą kadangi artimiausiu metu vidaus vartojimo rodikliai Europoje tikriausiai toliau blogės.
Tiesa, ekspertas pateikia ir keletą daugiau pozityvumo įnešti galinčių prognozių. A. Izgorodinas pažymi, kad remiantis Eurostato duomenimis, pagal Lietuvos namų ūkių skolą, esame 24 vietoje visoje ES, o tai reiškia, kad turime vieną mažiausių gyventojų įsiskolinimo lygių visoje ES.
Ekspertas pabrėžia ir tai, kad lietuviai, regis, yra finansiškai apsidraudę: 2023 m. vasarį Lietuvos namų ūkių indėlių bankuose dydis siekė 21 mlrd. eurų ir buvo net 39 proc. didesnis nei prieš pat pandemiją.
