Riaušių prie Seimo organizavimu kaltinama Astra Genovaitė Astrauskaitė trečiadienį teisme pasakojo, kad ji nėra niekaip susijusi su neramumais prie parlamento. Kaltinamoji tvirtino organizavusi taikią protesto akciją, o, jos manymu, riaušės buvo išprovokuotos tuometinių valdančiųjų politinių jėgų.
Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje 2021 m. riaušių prie Seimo byloje A. G. Astrauskaitei pateikti kaltinimai dėl riaušių organizavimo.
Kaltinamoji, duodama parodymus teisme, pasakojo, kad 2021 m. rugpjūtį surengti protesto akciją prie parlamento paskatino anksčiau Seimo priimti sprendimai, kuriais pandemijos metu „buvo segreguojami žmonės“.
„Valdančioji politikų dauguma vykdė labai represyvią politiką pandemijos metu, priiminėjo segregacinius sprendimus, kuriais segregavo žmonės, vieniems leido kavos puodelio užeiti atsigerti, o kitus varė lauk. (…) Opozicijos atstovai pranešė, kad žada priimti įstatymus dėl priverstinio skiepijimo ne tik dėl mokytojų, bet ir dėl vaikų. Pasakiau, kad negaliu su tuo sutikti“, – kalbėjo A. G. Astrauskaitė.
Ji prisiminė, kad iš parlamento opozicijos atstovų gavo daugiau žinių apie kitus esą ruošiamus naujus įstatymo pakeitimus, kuriais, pasak kaltinamosios, būtų leista „karinėms pajėgoms be leidimo įeiti į žmonių namus“.
„Buvo gauta informacija, kad ne tik kad karinės pajėgos budėdavo keliuose su policija, bet kad bus karinėms pajėgoms suteikiama teisė be leidimo ateiti pas žmones į namus“, – dėstė A. G. Astrauskaitė.
Kaltinamoji teigė, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. rytą atvykusi prie Seimo, pamatė, kad prie parlamento jau buvo susirinkę daug žmonių. A. G. Astrauskaitė teigė pamačiusi, kad prie parlamento buvo pastatytos butaforinės kartuvės, kurias ji tvirtino paraginusi išardyti.
Moteris pasakojo, kad protesto prie Seimo metu ant scenos lipo ir nuo jos kalbėjo politikai, poetai, įvairūs kiti žmonės, kurie esą nukentėjo nuo Vyriausybės taikytų COVID-19 ribojimų pandemijos metu. A. G. Astrauskaitė tvirtino mačiusį vieną asmenį, kuris elgėsi neadekvačiai, veržėsi ant scenos, tačiau, pasak jos, su pareigūnų pagalba pavyko jį nuraminti.
„Stengiausi užimti žmones, nes jie laukė, norėjo pasikalbėti su Seimo nariais“, – sakė kaltinamoji.
A. G. Astrauskaitė tvirtino, kad prieš 17 val. per garsiakalbį paskelbusi, jog mitingas yra baigiamas.
Kaltinamoji prisiminė, jog protesto metu su bendražygiais rinko parašus rezoliucijai su reikalavimais prezidentui Gitanui Nausėdai. Tarp reikalavimų buvo ir žmonių noras, jog būtų surengti išankstiniai Seimo rinkimai. A. G. Astrauskaitė teigė, kad po protesto spėjusi minėtą rezoliuciją perduoti Prezidento kanceliarijai.
Moteris nurodė vėliau išvykusi į namus. Apie neramumus prie parlamento A. G. Astrauskaitė teigė sužinojusi iš žiniasklaidos.
„Kai įsijungiau žinias, pakraupau“, – sakė A. G. Astrauskaitė.
Riaušių prie Seimo organizavimu kaltinama moteris teigė mananti, kad neramumus prie parlamento išprovokavo valdžios atstovai.
„Čia buvo valdžios išprovokuota. Dėl viso šito, kas atsitiko, kaltos tik valdančiosios politinės jėgos, buvusios. Labiausiai – vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Ją reikia kviesti. Ir Pocių (buvusį Viešojo saugumo tarnybos vadovą Ričardą Pocių – ELTA) reikia kviesti“, – komentavo kaltinamoji.
A. G. Astrauskaitė, atsakinėdama į klausimus teisme, patvirtino, kad dar prieš 2021 m. rugpjūčio 10 d. protestą, kito renginio, vykusio rugpjūčio 7 d., metu ragino žmonės rinktis prie Seimo ir jį supti. Jos įsitikinimu, tąkart jos ištartos frazės interpretuotos klaidingai.
„Kartais žmonės nesupranta mano metaforinės humoro kalbos. Man atrodo, labiausiai to nesupranta prokurorai. (…) Sakiau žmonėms apeiti aplink pamažu, supti Seimą, kaip tai darė pavasarį su kunigu, (…) ir apeiti aplink Seimą. Bet tai yra taiki, graži akcija“, – dėstė A. G. Astrauskaitė.
