<p><strong>Praėjusią savaitę sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui užsiminus apie galimus juodžiausius scenarijus ir netgi veiklų uždarymą pasiekus 240 reanimacijos lovų rodiklį[1], jau nevengiama tampa ir karantino tema. Vis dėlto ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tiki, kad juodžiausio scenarijaus galima išvengti „dirbant visiems kartu“.</strong></p>
<blockquote>„Mano, kaip Laisvės partijos pirmininkės ir ministrės, žinia yra viena: turime visi kartu dirbti tam, kad nei šiais, nei kitais metais nebūtų naujo karantino“, – rašė A. Armonaitė.</blockquote>
<p>Parlamentarė taip pat teigia, kad galimybių pasas pasiteisino kaip pandemijos valdymo priemonė, mat padėjo neuždaryti veiklų ir paskatinti gyventojų vakcinaciją. A. Armonaitė neslėpė džiugesio ir tuo, kad išsigandę dėl savo ateities po žinių apie galimybių paso reikalavimą Lietuvos gyventojai suskubo vakcinuotis.</p>
<p>„Paskutinio pusmečio vakcinacijos pikas buvo pasiektas rugpjūčio 5 d. (25 tūkst. vakcinacijų) – kitą dieną po to, kai išėjo žinia apie galimybių paso plėtrą nuo rugsėjo mėnesio“, – teigė parlamentarė.</p>
<p>Pasak ministrės, reikia dar didesnės kontroliuojančių institucijų galimybių paso patikros, kad „naikinti įvairias išimtis iš taisyklių“. O dar daugiau darbų esą galėtų būti vykdomi nuotoliniu būdu, o ypatingai pradedant nuo viešojo sektoriaus. Aptardama dar vieno karantino klausimą, ministrė nevengė sudvejoti, kad jis būtų efektyvus, mat ekonominis jo poveikis verslams būtų neigiamas, o epidemiologinis poveikis lieka neaiškus.</p>
<p>Čia vėlgi susidurta su švietimo įstaigomis ir vaikų sergamumu – esą pandemijos židinys šiuo metu yra švietimo įstaigos (kaip nekeista, trečiadienį turi būti priimamas sprendimas dėl galimybių paso įvedimo vaikams nuo 12 m.) ir užuot pasirinkus kitas pandemijos valdymo priemones yra tikimasi, jog pavyks išlaikyti nenutrūkstamą mokymo procesą ir tuo pačiu „efektyviai kovoti su virusu“.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/armonaite-3.jpg" alt="A. Armonaitės pasisakymas" /></p>
