Automobilių ir cukraus mokesčiai – nauji pinigų šaltiniai ar politinė savižudybė?
Artėjant mokesčių reformos finišo tiesiajai, valdžia iš stalčių traukia vis daugiau „skausmingų“ idėjų, kurios paliestų kone kiekvieną šalies gyventoją. Tarp jų – cukraus mokestis ir automobilių taršos rinkliava. Nors apie šiuos mokesčius diskutuojama jau ne vienerius metus, realūs žingsniai kol kas stringa. Priežastis paprasta – rinkėjų pyktis ir artėjantys rinkimai.
Seimo narys Algirdas Butkevičius primena, kad automobilių mokestis teoriškai galėtų sugeneruoti apie 250 mln. eurų per metus – tai lyg pusantro bako degalų kiekvienam automobilio savininkui. Tačiau skaičiavimai rodo, kad kai kurie vairuotojai turėtų mokėti net iki 900 eurų per metus[1].
Ne mažesnė sumaištis tvyro ir dėl galimų gynybos mokesčių – papildomo procento prie PVM ar specialios įmokos į fondą. Konservatorius Mindaugas Lingė pripažįsta: žmonės norėtų aiškiai matyti, kur nukeliauja jų pinigai, tačiau kol kas viskas painu ir fragmentiška.
Abu politikai sutaria dėl vieno – dabartinis reformų tempas yra per greitas. Tuo metu kitos šalys, kaip Švedija ar Suomija, apie mokesčių pokyčius diskutuoja dvejus metus. Lietuvoje gi, visa mokesčių grandinė perstumdoma vos per kelis mėnesius, paliekant tiek visuomenę, tiek verslą neapibrėžtumo zonoje. O sprendimų kainą teks mokėti ne tik biudžetui – bet ir kiekvienam iš mūsų.
Kiek brangtų gėrimai įvedus cukraus mokestį?
Kaip skelbiama, cukraus mokestis priklausytų nuo saldiklių kiekio. Jei 100 ml gėrimo turėtų daugiau nei 5 gramus cukraus ar saldiklių, jis taptų apmokestinamas. Tikslas – ne tik papildyti biudžetą, bet ir paskatinti sveikesnį vartojimą[2].
Mokestinė tvarka būtų dvipakopė:
- 7,4 euro už 100 litrų – jei gėrimas turi iki 8 g cukraus 100 ml.
- 21 euras už 100 litrų – jei cukraus kiekis viršija 8 g. Šis tarifas būtų taikomas ir visiems energetiniams gėrimams, nepriklausomai nuo cukraus kiekio.
Taip pat apmokestinti būtų ne tik patys gėrimai, bet ir jų gamybai skirti sirupai, milteliai bei koncentratai. Pavyzdžiui, litras sirupo pabrangtų daugiau nei euru, o 100 gramų gėrimų miltelių – daugiau nei pusę euro.
Pasak Finansų ministerijos, toks mokestis į valstybės biudžetą kasmet galėtų papildomai atnešti 25 mln. eurų. Vartotojai pokyčius pajustų tiesiogiai:
- 1 litras gėrimo su 5–8 g cukraus brangtų apie 9 centus,
- o jei cukraus daugiau nei 8 g – net 25 centais.
Išimtys – mokestis nebūtų taikomas kūdikių mišiniams, medicinos produktams, maisto papildams, saldintiems pieno produktams, taip pat – gėrimams, naudojamiems maisto gamyboje ar ruošiamiems kavinėse.
Reikšmingai išsipūstų „Coca-Cola“, „Fanta“, „Sprite“ ir kitų gėrimų kainos
Remiantis viršuje pateikiama kainodara, Lietuvoje net 25 centais brangtų populiarieji vaisvandeniai, kurių sudėtyje – daugiau nei 8g cukraus. Tarp jų – klasikinė „Coca-cola“ (apie 10,6 g cukraus/100 ml), apelsinų skonio „Fanta“ (apie 9,6 g cukraus/100 ml), „Sprite“ (apie 8,6-9 g cukraus/100 ml), klasikinis „Pepsi“ (apie 11 g/100 ml).
Į šį sąrašą patektų ir energetiniai gėrimai (pavyzdžiui, „Red Bull“), kurių sudėtyje – apie 11 g cukraus/100 ml, ledinės arbatos su cukrumi (pvz., kai kurios „Nestea“, „Lipton“ rūšys, kurių sudėtyje yra apie 8-9 g cukraus/100 ml) bei įprasti saldinti limonadai, kuriuose cukraus kiekis dažnai perkopia ir 12 g/100 ml.
Kainų pokyčiai paliestų ir nektaro tipo sultis (pvz., persikų, vynuogių), kurių sudėtyje esantis cukrus neretai viršija 10 g/100 ml, nors dalis čia esančių cukrų ir yra natūralūs.
Automobilių taršos reguliavimas nebūtinai davė teigiamų rezultatų
Tuo tarpu Lietuvoje įsiplieskė aštri diskusija tarp Aplinkos ir Susisiekimo ministerijų dėl mažos taršos zonų kūrimo miestuose. Aplinkos ministerija tvirtina, kad tokios zonos yra būtinos siekiant pagerinti oro kokybę ir sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas – prognozuojama, kad iki 2030 metų jos galėtų sumažėti net 103 tūkstančiais tonų.
Savo ruožtu Susisiekimo ministerija siūlo atsitraukti nuo griežtų reikalavimų – esą miestai skirtingi, todėl kiekviena savivaldybė turėtų pati spręsti, ar tokia zona reikalinga. Vietoj ribojimų ir mokesčių siūloma skatinti elektromobilių naudojimą, leidžiant jiems, pavyzdžiui, važiuoti viešojo transporto juostomis.
Šiuo metu realiai veikianti mokama zona yra tik Kauno senamiestyje – norint įvažiuoti, tenka sumokėti 2 eurus. Tai jau turėjo įtakos verslui: pavėžėjimo įmonės keičia kainodarą, o kai kurie kurjeriai atsisako važiuoti į centrą. ]
