Ar dviratininkai pagaliau galės važiuoti per perėjas? Seime – siūlymas, kuris keistų ilgus metus galiojusią tvarką
Ilgai dviratininkų bendruomenės kritikuotas reikalavimas – prieš kertant perėją nulipti nuo dviračio – gali tapti jau vakarykšte istorija. Seime užregistruotas įstatymo projektas, siūlantis leisti važiuoti per pėsčiųjų perėjas nenulipus nuo dviračio. Tačiau praktika rodo, kad dažniausiai dviratininkai ir tampa eismo įvykių aukomis dėl to, nes nenulipo nuo dviračio prieš kirsdami pėsčiųjų perėjas.
Pataisas inicijavęs Seimo narys Rimas Jonas Jankūnas sako, kad dabar galiojanti tvarka ne tik neefektyvi, bet ir nelogiška: dviratininkas gali važiuoti šaligatviu, bet per perėją – jau ne. Be to, praktika rodo – žmonės šio reikalavimo esą dažnai nesilaiko[1].
Įstatymo projekte siūloma, kad dviratininkai galėtų kirsti tiek reguliuojamas, tiek nereguliuojamas perėjas, jei elgsis atsargiai: sustos prieš įvažiuodami, praleis automobilius, važiuos labai lėtai (3–7 km/h), netrukdys pėstiesiems ir laikysis saugaus atstumo.
Šį siūlymą parėmė ne tik politikai, bet ir faktai. Apklausus 18 institucijų, paaiškėjo, kad dviratininkų avarijų per perėjas – vos kelios, o tik dvi institucijos nurodė apie fiksuotus incidentus.
Jei viskas vyks pagal planą, nauja tvarka įsigaliotų 2026 metų sausio 1-ąją. O tai reikštų vieną – ilgai kritikuotas dviratininkų „nulipimo ritualas“ gali tapti praeitimi.
Diskusijos parlamente užvirė dar 2020-aisiais
2020-ųjų pavasarį Lietuvoje kilo diskusijos dėl dviratininkų elgesio perėjose. Nors įstatymai reikalavo nulipti nuo dviračio, daugiau nei 90 proc. dviratininkų to nepaisė. Jie argumentavo, kad reikalavimas nepatogus, nelogiškas ir kartais net pavojingas – ypač sportininkams ar žmonėms su negalia[2].
Į Seimą kreipęsis dviratininkas Marius Kučinskas pasiūlė kompromisą: leisti važiuoti per perėjas, jei dviratininkas sustoja, praleidžia automobilius ir važiuoja pėsčiojo greičiu. Šis modelis jau veikė Latvijoje, kur, kaip teigė pareigūnai, jis nepaveikė avaringumo.Panašūs sprendimai jau veikė ir Vokietijoje, Estijoje bei Jungtinėje Karalystėje.
**Įstatymo svarstymą Seime lydėjo ir išsami 18 institucijų apklausa, kuri atskleidė, jog eismo įvykių, susijusių su dviratininkais perėjos metu, beveik nėra. Be to, net vairuotojai kai kuriose situacijose buvo suinteresuoti, kad dviratininkas važiuotų, o ne stumtų dviratį, – taip kelias atlaisvinamas greičiau. Tad 2020-ųjų gegužę Seimas ruošėsi sprendimui, galinčiam pakeisti seniai pasenusią tvarką ir suderinti saugumą su sveiku protu bei miesto mobilumo realijomis.
Vis sužalojami perėjas nenulipę nuo dviračio kertantys dviratininkai
Tačiau liūdni faktai rodo, kad Seime uždegus žalią šviesą tokioms pataisoms, galimai eismo įvykių, kurių epicentre atsiduria dviračių entuziastai, kiekis tik išaugtų. Štai kasmet vis pranešama apie gatvėse partrenkiamus dviratininkus – tačiau esmine įvykių detale dažniausiai tampa tai, kad nukentėjusieji dažniausiai kerta perėjas nenulipę nuo savo minamųjų transporto priemonių.
Dar kovo pabaigoje Kaune, prie Varnių tilto buvo partrenktas per pėsčiųjų gatvę važiavęs dviratininkas, kai pagyvenęs vairuotojas atsitrenkę į galinį dviračio ratą[3].
Pernai metais panaši situacija nutiko ir Alytuje, kai vairuotoja, nepastebėjusi per nereguliuojamą perėją važiavusio dviratininko, jį nubloškė ant gatvės[4].
2022-aisiais auka tapo ir maisto išvežiotojas, staiga įvažiavęs į perėją ir nenulipęs nuo dviračio. Tiesa, šis įvykis buvo skaudesnis – po avarijos vairuotojas skundėsi skausmais ir buvo išvežtas į ligoninę[5]. Tais pačiais metais sostinėje buvo partrenktas ir kitas nuo dviračio nenulipęs ir pėsčiųjų perėją norėjęs kirsti asmuo, kuriam taip pat prireikė medikų pagalbos[6].
