Šį antradienį kelių valandų diskusija, vykusi LSDP partijos Kultūros komitete, duoda vilties, kad blaivus protas nugalės. Dalyviai taip ir nerado argumentų, kodėl Šimonytės vyriausybė, visiškai baigdama savo kadenciją, paliko Lietuvai tokią absoliučiai nerealią problemą – paversti lietuvių tautos istorinį pastatą (kur vyko I Sąjūdžio suvažiavimas – t.y. pradėjo atsikurti mūsų valstybė, kur mes laidojom pirmuosius už Laisvę kritusius naujosios Lietuvos didvyrius) prieš 200 metų žydų bendruomenės parduotų ir uždarytų kapinių „mauzoliejumi”. Visi tose kapinėse atgulę žydai pačios bendruomenės buvo perlaidoti kitose kapinėse, o sieti tą vietą su holokaustu – visiškai klaidinga, nes karo metais čia nieko nešaudė ir nieko nelaidojo. Vilniuje tam yra tinkamas ir valstybės bei bendruomenės gerai prižiūrimas Panerių memorialas.
1967 metais statyti rūmai – tai 14,000 kv. metrų pastatas su 4,500 vietų didžiąja sale ir daugybe kitų salių. Šiandien pastatyti tokį pastatą – tai virš 100 milijonų eurų, o žinant Vilniaus valdžios švaistūniškumą, parodytą prie Nacionalinio stadiono – ir dar daugiau. Šis turtas – ne Vilniaus miesto mero, o visos Lietuvos turtas, vėl esantis valstybės rankose.
Dar premjero Skvernelio laikais paruoštas puikus architekto S.Kuncevičiaus projektas yra suderintas su Žydų bendruomene, pasaulinėmis žydų organizacijomis, patvirtintas vyriausybės ir jam net išduotas leidimas statyti. To projekto ruošime dalyvavo visi pastaraisiais metais veikę įvairių partijų kabinetai. Ir aš jo ruošime dalyvavau nuo 2002 iki 2016 metų. Kalbama, kad Šimonytė, tikėdama už tai gauti pasiūlymą kokiai tarptautinei pareigybei (aš tuo netikiu, nes neįsivaizduoju žmogaus, juolab politiko, norinčio apvogti savo kraštą) nusprendė be jokių argumentų sustabdyti Sporto rūmų atkūrimo darbus, sušaukti daugiau nei keistą „darbo grupę”, kurioje vyravio ne Lietuvos piliečiai ir peržaisti sprendimus.
Balandžio pabaigoje sertifikuota gyventojų apklausos kompanija „Vilmorus”, apklaususi 1,000 Lietuvos piliečių, rado, kad Šimonytės sprendimą remia tik 5 proc. apklaustųjų, o didžioji Lietuvos piliečių dalis, nori kad istorinis pastatas toliau tarnautų kaip kultūros ir konferencijų centras. Net ir pristatytame S.Kuncevičiaus projekte yra siūloma 300 kv.metrų čia buvusių kapinių istorijai.
Pasitarime (jame dalyvavo ir premjero komandos, Kultūros ministerijos, Seimo atstovai) nurodyti realūs keliai išspręsti šią dirbtinę problemą – valstybės, žmonių ir istorijos labui. Kitokio sprendimo Vyriausybė ir negali tarti. Ačiū Renei Jakubėnaitei už parodytą gerą iniciatyvą. Labai noriu tikėti socialdemokratų vadovaujamos Vyriausybės išmintimi.
Publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo 77 pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.
