Prieš kiek laiko kalbėjomės apie Arktį D. Trumpo planuose. Tai pratęsiu temą
Manau, mažiau susipažinusiems bus įdomu – man tai buvo naudinga geopolitinių jėgų santykio šiame pasaulio regione supratimui.
Arkties gamtos turtai bus artimiausių dešimtmečių prioritetas JAV ir Rusijos interesams – ten vyks viena iš svarbiausių kovų dėl ateities resursų ir geopolitinių įtakų.
D. Trumpo problema ta, kad JAV turi tik apie dešimtadalį Arktikos vandenyno kranto, tuo pačiu pagal galiojančią tarptautinę jūrų teisę – tik tokią dalį ir teisės į ten esančius išteklius.
Arktyje naftos, dujų, mineralų ir žuvininkystės resursai reikšmingai paveiks pasaulio ekonomiką
Ten – ateities strateginiai transkontinentinės laivybos maršrutai. Aliaska strategiškai svarbi Vašingtonui ir dėl to, kad ten – JAV priešraketinės gynybos nuo strateginių branduolinių raketų bazė.
Todėl D. Trumpas taip rimtai nusiteikęs dėl Grenlandijos ir Kanados. Nors dėl savo buko tiesmukiškumo Kanadą prarado – jos konservatoriams pralaimėjus rinkimus būtent dėl Trumpo viešai paskelbtų planų sukelto kanadiečių patriotizmo.
Tačiau bet kokia veikla Arktyje priklauso turimo ledlaužių laivyno. Ir čia JAV beviltiškai atsilieka nuo konkurentų. Be ledlaužių pagalbos paprasti laivai gali pasiekti Arkties regionus tik porą vasaros mėnesių per metus.
Konfliktų su Rusija atveju ledlaužių trūkumas gali apriboti Pentagono galimybes siųsti karius ir sunkiąją įrangą į sausumos pajėgas Aliaskoje, kur šiuo metu dislokuota 11-oji armijos oro desanto divizija, mobilumui užtikrinti naudojant sraigtasparnius ir sniego visureigius.
JAV šiuo metu nei iš tolo neprilygsta Rusijos branduolinių ledlaužių laivynui
Rusijos ledlaužių laivyno pagrindą sudaro branduoliniais varikliais varomi ledlaužiai. Jokia kita šalis nenaudoja branduolinių ledlaužių, nors Kinija teigia, kad galiausiai vieną pastatys.
Šiuo metu Rusijos „Atomflot“ valdo devynis atominius ledlaužius: branduolinį transporto laivą „Sevmorput“, du upių klasės ledlaužius („Taimyr“ ir „Vaigach“), jūrinės klasės ledlaužius, tokius kaip „Jamal“ ir projektą „10521“ – „50 pergalės metų“, bei naujausius projekto „22220“ laivus.
Projekto 22220 ledlaužių statyba prasidėjo 2013 m., planuojant pastatyti mažiausiai septynis laivus. Trys laivai – „Arktika“, „Sibiras“ ir „Uralas“ – jau pradėjo eksploatuoti. Pagrindinis laivas „Arktika“ buvo pradėtas eksploatuoti 2020 m. ir tapo šiuolaikinių Rusijos Arkties tyrinėjimų flagmanu. 2021 m. jį pakeitė „Sibiras“, o 2022 m. – „Uralas“.
Šiuo metu statomi dar du laivai – „Čiukotka“ ir „Kamčiatka“, o septintojo laivo „Sachalin“ statyba bus pradėta truputį vėliau šiais metais. Šie ledlaužiai statomi Baltijos laivų statykloje Sankt Peterburge. Branduoliniai ledlaužiai specialiai sukurti atšiaurioms Arkties sąlygoms ir gali pralaužti iki trijų metrų storio ledą.
Korpuso konstrukcija pagerina manevringumą itin šaltoje ir tankioje ledo aplinkoje. Jie aprūpinti dviem branduoliniais reaktoriais, kurių bendra galia yra 60 megavatų, ir gali autonomiškai veikti ilgą laiką.
Be branduolinių ledlaužių, Rusija turi įprastinių ledlaužių ir stato keturis nebranduolinius, ledo klasės „Project 23550“ patrulinius laivus. Šis laivynas padidina Rusijos galimybes plaukioti jūrų laivyboje Arktyje ištisus metus.
JAV supranta realią situaciją ir suvokia, kad Rusija gali galutinai perimti Arkties išteklių kontrolę anksčiau nei JAV
Todėl paskelbė planus statyti branduolinį ledlaužį, tačiau projektas vis dar yra ankstyvosiose planavimo stadijose.
Trumpas taip pat pasiūlė sukurti didžiulį pakrančių ledlaužių laivyną Arktyje. „Keturiasdešimt pakrančių apsaugos didelių ledlaužių. Didelių“, – spaudos konferencijoje Šiaurės Karolinoje sakė Trumpas.
Konkretus skaičius – 40 ledlaužių – pagrįstas baimėmis dėl ledlaužių atotrūkio nuo Rusijos, kuri valdo apie 40 tokių laivų, įskaitant septynis sunkiuosius „Poliar“ ledlaužius. Tuo tarpu JAV pakrančių apsauga valdo tik vieną 49 metų senumo sunkųjį „Poliar“ ledlaužį – 13 000 tonų talpos „Polar Star“.
Jį papildo vidutinio pajėgumo ledlaužiai „Healy“ ir „Storis“, pastarasis kitais metais turėtų pradėti plaukioti Džuno mieste, Aliaskoje. Pakrančių apsaugos ledlaužių deficitas tęsiasi nuo 2010-ųjų pradžios.
Sugedus ir „išėjus į pensiją“ „Polar Star“ seseriniam laivui „Polar Sea“, pakrančių apsauga nusprendė, kad jai reikia 4–5 sunkiųjų poliarinių ledlaužių ir 4–5 vidutinio dydžio arktinių ledlaužių. Bet tik 2019 m. sudarė sutartį su Misisipės laivų statykla pastatyti pirmąjį iš trijų planuojamų 22 900 tonų sunkiųjų „Polar Security“ katerių.
Deja, naujų ledlaužių statyba sutapo su kita užsitęsusia krize – didžiuliu Jungtinių Valstijų laivų statybos pajėgumų deficitu
„Polar Security Cutters“ – ne išimtis: programa 60 procentų viršijo 5,1 milijardo dolerių biudžetą, o pagrindinis laivas „Polar Sentinel“ bus pastatytas gerokai vėliau nei planuota – greičiausiai 2030 m. ar dar vėliau.
Jei ledlaužių pirmtakai buvo pastatyti beveik prieš pusę amžiaus, tai dabar ledlaužiai tapo JAV prarasta galimybe, nes prarasta statybos patirtis. JAV maksimaliai įmanomai greitai galėtų išplėsti savo ledlaužių laivyną tik pirkdamos laivus užsienyje iš sąjungininkių, turinčių didelius laivų statybos pajėgumus ir ledlaužių statybos patirtį.
Tokių kaip Kanada, Islandija ir Pietų Korėja. Iš kurių su Kanada jau prarastas pasitikėjimas dėl ateities.
Publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo 77 pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.
