Ką tik suformuotas NT mokesčio pasiūlymas: ką mokėsime už garažą, daržinę ir antrą būstą
Metų pradžioje paskutinę minutę Vyriausybėje gimęs nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pasiūlymas sukėlė nemenkas aistras visuomenėje. Finansų ministras Rimantas Šadžius patvirtino, kad įstatymo projektas buvo suformuotas vos kelioms valandoms likus iki Vyriausybės posėdžio, tačiau skubėjimas, pasirodė, davė ir rezultatų – pradėta gausiai apie tai viešai kalbėti.
Sprendimas, pasak ministro, buvo kompromisinis: už pagrindinį būstą sprendimus visiškai perleidžiant savivaldybėms, o už kitą – pritaikant papildomą apmokestinimą[1].
Nors sodybos su daržinėmis ar sandėliukais kaime būtų traktuojamos kaip vienas NT objektas ir už juos papildomo mokesčio nereikėtų, miestiečiams teks susimokėti daugiau. Parkavimo vietos ir garažai, jei jie registruoti atskirai, laikomi papildomu turtu ir bus apmokestinti pagal atskirą tarifų skalę. Dar daugiau – šios pajamos keliaus ne į savivaldybių biudžetus, o tiesiai į šalies gynybos fondą.
Tai, anot valdžios, yra sąžininga, nes NT mokestis laikomas infrastruktūros mokesčiu – už šaligatvius, gatvių apšvietimą ir kitus patogumus, kuriuos savininkai naudojasi, bet už juos tiesiogiai nemokėjo.
Visuomenės spaudimas taip pat turėjo įtakos. Balandžio pabaigoje Vilniaus Katedros aikštėje surengtas protestas prieš gyvenamojo būsto apmokestinimą tapo akivaizdžiu ženklu, kad dalis visuomenės tokias naujoves vertina priešiškai. Šis mitingas, pasak ministro, padėjo pamatyti, kur slypi socialinis jautrumas.
Galutinis pasiūlymas numato, kad pirmasis būstas iki 450 tūkst. eurų bus apmokestintas taikant 50 proc. lengvatą, o daugiavaikėms ar negalią turinčius vaikus auginančioms šeimoms – net 75 proc. Be to, savivaldybės pačios galės nusistatyti mokesčio kartelę ir net atleisti gyventojus nuo mokesčio, jeigu NT vertė nepateks į apmokestinamą ribą.
Pasiūlymai gyventojų palaiminimo nesulaukė
Tačiau tokie pasvarstymai gerbiamam finansų ministrui gali kainuoti ne ką kitą kaip rinkėjų (ne)pasitikėjimą. Šie po tokių kalbų teigė galvojantys, kad R. Šadžius „išvis pablūdo“.
„Visai jau išprotėjo,išvogė viską ką galima buvo dabar NT atiminės“, – rėžė viena gyventoja.
„O gal galima butą pakeist į dirbtuvių paskirtį. Gal nereiktų mokėt NT mokesčio“, – svarstė kitas internautas.
Tačiau atsirado ir tokių, kurie ramino, kad tokie mokesčiai – ne stebuklas Vakarų pasaulyje.
„Žmonės… Šie mokesčiai jau senai vakaruose yra… Ir žmonės kiekvienais metais ne vieną tūkstantį palieka už tai…“ – tvirtino kitos pozicijos besilaikantis gyventojas.
Ministerija visuomenei pristatė naują NT mokesčio projektą
Finansų ministerija metų pradžioje pristatė atnaujintą NT mokesčio modelį, kuris nuo 2026 m. keistų mokestinę sistemą. Savivaldybės galėtų pačios nuspręsti, nuo kokios pirmojo būsto vertės taikyti mokestį. Jei sprendimo nebūtų, būtų taikoma 450 tūkst. eurų riba. Viršijus ją, įsigaliotų progresiniai tarifai – nuo 0,1 iki 1 proc., o socialiai pažeidžiamoms grupėms būtų taikomos lengvatos.
Komercinis ir apleistas NT būtų apmokestintas griežčiau – iki 3 proc., o pastarajam taikomas net 4 proc. tarifas. Įvesta tvarka numato NT vertės perskaičiavimą kas trejus metus. Be šio mokesčio, planuojama reformuoti GPM tarifus, įvesti akcizus saldintiems gėrimams, didinti PVM šildymui ir karštam vandeniui, o pelno mokestis didėtų iki 17 proc. Tokiu būdu tikimasi kasmet surinkti papildomus 250 mln. eurų.
Daugiabučių gyventojai jau greitai savo automobilius galės parkuoti ant stogo?
Didmiesčių daugiabučių kiemai lūžta nuo automobilių, o gyventojai vis dažniau skundžiasi: grįžus vakare vietos rasti beveik neįmanoma. Ginčai tarp kaimynų – jau nebe išimtis, o kasdienybė. Situaciją kiek sujudino Aukščiausiojo Teismo sprendimas – net jei kiemo aikštelė registruota vieno asmens vardu, ji vis tiek priklauso visiems namo gyventojams, jei tarnauja bendriems poreikiams.
Norint ilgalaikio sprendimo, gyventojai skatinami patys formuoti žemės sklypus aplink daugiabučius ir planuoti automobilių stovėjimo vietas. Nors procedūra supaprastinta, projektus reikia finansuoti iš savo kišenės. Tai reikalauja ne tik pinigų, bet ir bendro sutarimo – o būtent jo dažnai ir pritrūksta.
Klaipėda siūlo kitą kelią – leisti verslui šalia daugiabučių statyti daugiaaukštes mokamas aikšteles. Tokios vietos esą užtikrintų saugų parkavimą, bet kainuotų. Tuo tarpu prekybos centrai vis aktyviau riboja nemokamą stovėjimą – už ilgesnį laiką tenka mokėti net ištikimiausiems pirkėjams.
