Didžiausias metų protestas prieš NT mokestį
Balandžio 27 dieną Vilniaus Katedros aikštė virto pilietinės valios epicentru – apie 15 tūkstančių žmonių iš visos Lietuvos rinkosi į mitingą prieš planuojamus nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pakeitimus. Protesto organizatorė – asociacija „Atoveiksmis“, kurios atstovas Raimondas Šimaitis dar prieš renginį tvirtino, kad žmonės jaučia vis didesnį poreikį būti išgirsti.
Mitinge netrūko emocijų: aidėjo šūkiai „Gėda!“, „Nenorime mokėti nuomos už savo namus“, plakatai skelbė „NT apmokestinimui – NE!“, „STOP pertekliniams mokesčiams“. Į sceną kilo ne tik visuomenės veikėjai, bet ir paprasti gyventojai, pasakoję savo istorijas – pensininkai, šeimos, grįžę emigrantai. Jų žinutė valdžiai buvo vieninga: už turtą, kurį jau kartą įsigijome ir apmokestinome, vėl mokėti nenorime.
Valdžios reakcija – kosmetiniai pakeitimai, bet mokesčio esmė išlieka
Visuomenės spaudimas neliko nepastebėtas. Po mitingo valdžia kiek sušvelnino poziciją – atsisakyta anksčiau svarstyto varianto apmokestinti visą turtą nuo nulio. Tačiau tai toli gražu nereiškia, kad mokesčių reforma sustabdyta.
Finansų ministerija Seimui pateikė naują mokesčių reformos paketą, kuris įsigaliotų nuo 2026 m. sausio 1 d. Jame numatyta:
Pagrindiniam būstui:
- Iki nustatyto neapmokestinamo dydžio (20–80 tūkst. € – spręs savivaldybė): 0 %
- Nuo neapmokestinamos ribos iki 200 000 €: 0,1 %
- 200 001–400 000 €: 0,2 %
- 400 001–600 000 €: 0,5 %
- Virš 600 000 €: 1 %
Kitam NT (garažai, sodai ir pan.): mokestis nuo 20 001 € vertės, tarifai – tokie pat.
Apleistam turtui: 4 % tarifas.
Be NT mokesčio, siūlomi ir kiti pakeitimai: progresiniai GPM tarifai, padidintas pelno mokestis, didesnis PVM viešbučiams, kultūrai, nebeliks PVM lengvatos šildymui, įvedamas vadinamasis cukraus mokestis.
Po mitingo – visuomenės veiksmų bangos, bet realybė niūresnė
Po balandžio 27-osios protesto organizatoriai žadėjo ir tolesnius veiksmus – rinkti parašus, inicijuoti įstatymo pataisas ar net referendumą. Viešojoje erdvėje pasirodė trys skirtingos iniciatyvos:
- Pilietinė iniciatyva dėl įstatymo pataisos, kurią dar mitingo metu žadėjo registruoti R. Šimaitis.
- Signataro Zigmo Vaišvilos inicijuojama referendumo kampanija.
- Visuomenininkų iniciatyva ntmokesciams-ne.lt, palaikoma europarlamentaro Petro Gražulio.
Tačiau „Šilokarčemos“ korespondentams pradėjus domėtis, kaip sekasi tolesnis pasipriešinimas G. Palucko vadovaujamos Vyriausybės užgaidoms, paaiškėjo, kad realiai veikia tik viena iniciatyva – ntmokesciams-ne.lt.
„Šilokarčema“ oficialiai kreipėsi į VRK (Vyriausiąją rinkimų komisiją), kuri patvirtino, kad kol kas tik Z. Vaišvilos iniciatyvai pateiktas prašymas dėl parašų rinkimo lapų išdavimo. Sprendimas dėl šio prašymo bus priimtas iki gegužės pabaigos.
Tuo tarpu mitingo organizatorius R. Šimaitis ne kartą viešojoje erdvėje minėjo, kad jau tuoj pradės rinkti piliečių iniciatyvos parašus dėl įstatymo pataisos (tokių parašų reikėtų 50 tūkst.). R. Šimaičio, kuruojamame puslapyje atoveiksmis.lt teigiama, kad „paruošta įstatymo pataisa, kad gyvenamasis būstas nebūtų apmokestintas. Jau perduota VRK. Kai tik gausime parašų lapus, jus informuosime jog galima pasirašyti ir elektroniniu būdu.”
Tačiau „Šilokarčemai“ pasikreipus į instituciją, paaiškėjo, kad R. Šimaitis iki šiol nepateikė jokio prašymo registruoti pilietinę iniciatyvą, todėl toks klausimas niekada ir nebuvo svarstytas komisijoje.
Turint omenyje, kad Seimo nariai jau artimiausiomis savaitėmis planuoja balsuoti dėl mokestinių pakeitimų, akivaizdu, jog mitingo organizatorių planai atsidūrė aklavietėje.
Aktyvi iniciatyva – ntmokesčiams-ne
Pilietinę akciją ntmokesciams-ne.lt koordinuoja aktyvistai, pasiskirstę visoje šalyje. Šiame portale galima rasti elektroninę parašų rinkimo formą. Norintys pasirašyti gyvai gali kreiptis į puslapyje nurodytus koordinatorius, kurių kontaktai yra vieši.
Šios iniciatyvos metu jau surinkta apie 15 000 parašų – tiek elektroniniu būdu, tiek fiziniuose lapuose.
Akcijos organizatorių reikalavimai valdžiai skamba taip:
„Mes, Lietuvos Respublikos piliečiai, reikalaujame:
- LR Vyriausybės ieškoti finansinių šaltinių mažinant biurokratinį aparatą, o ne apkraunant gyventojus naujais mokesčiais;
- LR Seimo narių jokiu būdu nebalsuoti už jokius naujus mokesčius ar jų pakėlimus;
- ES institucijų nenaudoti šantažo prieš Europos Sąjungos valstybes skirstant ES paramą.“
Organizatoriai teigia, kad parašus pristatys Seimui dar iki galutinio balsavimo dėl mokestinių pakeitimų. Taip pat šie parašai keliaus ir į Europos Parlamentą – reikalaujant atšaukti Europos Sąjungos spaudimą savo narėms įvesti naujus mokesčius.
Be to, ntmokesciams-ne.lt organizatoriai akcentuoja Seimo narių kontrolės svarbą. Visi pasirašę asmenys nurodo elektroninio pašto adresą arba kitą kontaktą. Tokia grafa parašų rinkimo lapuose atsirado neatsitiktinai. Pasak vieno iš iniciatyvos autorių, Dobilo Sinkevičiaus, taip bus sukurtas kontrolės mechanizmas:
„Turėkime omenyje, kad Seimo nariai yra rinkėjų pasamdyti darbuotojai keturiems metams. Visi žmonės, kurie nurodo savo kontaktą, gaus pranešimus tiesiogiai į savo pašto dėžutę apie tai, kaip šie darbuotojai balsuoja, pasisako ir ką jie apskritai veikia. Būtent šio mechanizmo jie labiausiai ir bijo. Viešumas yra pagrindinis vaistas nuo žemės atitrūkusiems ponams, o ši mūsų akcija tuo ir kelia baimę valdžiai“, – teigė D. Sinkevičius.
Kas vyksta dar?
Be aukščiau išvardintų iniciatyvų, portale peticijos.lt galima rasti dar dvi akcijas – Maksimo Arcerio ir Jurgitos Kurganienės peticijas dėl nekilnojamojo turto mokesčio neįvedimo. Nuorodas į jas galima rasti ir puslapyje ntmokesciams-ne.lt.
Kaip šis pasipriešinimas realiai paveiks vos rudenį išrinktą valdžią – galima tik spėlioti. Tačiau prisiminus praeitos kadencijos metu vykusius mitingus, tarp kurių buvo ir Didysis Šeimos gynimo maršas, galima tikėtis tam tikro poveikio.
Mat prisiminus dar 2021 m. gegužės 15 dieną ant scenos girdėtus reikalavimus, akivaizdu, kad tuo metu visuomenė valdžią prispaudė ne juokais. Buvo reikalaujama neįvesti partnerystės, narkotikų dekriminalizavimo įstatymų bei nepriimti Stambulo konvencijos. Kaip žinia, nė vieno iš minėtų įstatymų tuometinis Seimas po šio Lietuvą drebinusio mitingo taip ir nepriėmė.
Tekstą parengė: Morta Skarbaliūtė
