Populiariausia Lietuvos partija – vis dar LSDP
Lietuvos politinėje arenoje permainų kol kas nedaug – naujausia visuomenės nuomonės apklausa rodo, kad premjero Gintauto Palucko vadovaujama Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) išlaiko tvirtas pozicijas populiariausių partijų reitingų viršūnėje. Tuo metu gyventojai G. Palucką ir toliau mato kaip tinkamiausią kandidatą į ministro pirmininko postą, o Vyriausybės veikla sulaukia daugiau kritikos nei pagyrų.
Pagal naujienų portalo „Delfi“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktą apklausą, vykusią 2025 m. balandžio 18–29 dienomis, LSDP remia 14,5 proc. gyventojų[1]. Tai šiek tiek daugiau nei kovo mėnesį, kai palaikymas siekė 12,7 proc. Tad socialdemokratai išlieka stabilūs lyderiai, o jų augantis palaikymas leidžia spėlioti, kad dabartinė Vyriausybės politika daliai rinkėjų yra priimtina.
Antroje vietoje rikiuojasi opozicinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), kuriai vadovauja Laurynas Kasčiūnas. Konservatorius balandį palaikė 12,7 proc. respondentų – rezultatas beveik identiškas kovo mėnesio 12,5 proc. Trečiąją poziciją užima Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, vadovaujama Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio. Jų palaikymas per mėnesį šoktelėjo nuo 7,7 proc. iki 9,3 proc.
Ketvirtoje vietoje – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), kuriai vadovauja Aurelijus Veryga. Jų palaikymas balandį siekė 6,9 proc., o kovo mėnesį buvo 7 proc.
Populiariausių partijų penketuką uždaro Remigijaus Žemaitaičio „Nemuno aušra“ su 6,5 proc. palaikymu (kovą – 7,1 proc.). Tad nepaisant palaikytojų sumažėjimo, R. Žemaitaičio vedama partija vis dar išsilaiko populiariausių partijų penketuke.
Liberalų sąjūdis, vadovaujamas Viktorijos Čmilytės-Nielsen, balandį sulaukė 6,2 proc. gyventojų palaikymo (kovą – 6,7 proc.). Toliau rikiuojasi Laisvės partija su 2,7 proc. ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga su 2 proc. palaikymu.
Apklausa taip pat parodė, kad 10,3 proc. respondentų artimiausiuose rinkimuose nebalsuotų, o 19,7 proc. nežino, už ką balsuoti, arba neatsakė į klausimą. Palyginimui, kovo mėnesį tokių buvo 21,1 proc.
Tinkamiausiu premjeru respondentai laikė G. Palucką
Kalbant apie tinkamiausią kandidatą į ministro pirmininko postą, gyventojų nuomonė išlieka stabili. G. Palucką kaip tinkamiausią premjerą balandį įvardijo 15,4 proc. respondentų (kovą – 14,5 proc.).
Antroje vietoje – buvusi premjerė Ingrida Šimonytė, kurią balandį premjerės poste norėjo matyti 9,6 proc. respondentų (kovą – 10,8 proc.). Trečias pagal populiarumą – Saulius Skvernelis, kurį kaip tinkamiausią premjerą įvardijo 8 proc. apklaustųjų (kovą – 6,4 proc.).
Kiti politikai sulaukė mažesnio palaikymo: 5 proc. respondentų premjerės poste matytų V. Čmilytę-Nielsen, 3,9 proc. – L. Kasčiūną, 3,7 proc. – A. Verygą, 3,1 proc. – R. Žemaitaitį, 2,8 proc. – europarlamentarą Virginijų Sinkevičių, 2,2 proc. – Kauno merą Visvaldą Matijošaitį, o 1,3 proc. – europarlamentarą Vytenį Andriukaitį.
Gyventojai nepatenkinti Vyriausybės veikla
Nors G. Palucko vadovaujama LSDP ir pats premjeras sulaukia nemažo palaikymo, Vyriausybės veikla vertinama prieštaringai.
Balandžio apklausoje neigiamai apie Ministrų kabinetą pasisakė 19 proc. respondentų (kovą – 21,8 proc.), o greičiau neigiamai – 37,1 proc. (kovą – 32,7 proc.). Teigiamai Vyriausybės darbą įvertino tik 2,7 proc. apklaustųjų (kovą – 4,1 proc.), o greičiau teigiamai – 29,1 proc. (kovą – 26,4 proc.). Dar 12,1 proc. respondentų neturėjo nuomonės arba neatsakė.
Visuomenės nuomonės apklausą 2025 m. balandžio 18–29 dienomis atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrime dalyvavo 1019 respondentų nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo vykdoma kombinuotu metodu – telefonu ir internetu. Tyrimo rezultatų paklaida siekia 3,1 proc.
Politikai veikiausiai yra nemėgiami dėl stumiamos mokesčių reformos
Kadangi daugiau nei pusė gyventojų Vyriausybės darbą vertina neigiamai – tai signalas, kad reikia daugiau dėmesio skirti komunikacijai ir konkretiems rezultatams, kurie tenkintų rinkėjus. Tačiau vietoj to, einama nepopuliariu keliu ir galima spėti, kad politikai labiausiai nemėgstami dėl siūlomos mokesčių reformos.
77.lt primena, jog dabartiniai parlamentarai bando pristatyti mokesčių pakeitimus, dėl kurių daugelis gyventojų mokėtų kur kas didesnius ar netgi naujus mokesčius. Nors mokesčių reforma sulaukė didžiulio gyventojų bei verslų pasipiktinimo, politikai vis tiek neatsisako idėjos didinti mokestinę naštą. Tiesa, pirmadienį buvo pristatytas patobulintas mokesčių reformos variantas, kuriame numatyta keletas pakeitimų[2]:
Nekilnojamojo turto (NT) mokestis:
- Savivaldybės pačios nustatys neapmokestinamąją pagrindinio būsto vertės ribą (20–80 tūkst. eurų). Nenustačius – 40 tūkst. eurų nuo 2026 m.
- Progresyvūs tarifai: 0,1 % (iki 200 tūkst. eurų), 0,2 % (200–400 tūkst. eurų), 0,5 % (400–600 tūkst. eurų), 1 % (virš 600 tūkst. eurų).
- Komercinis ir papildomas NT apmokestinamas nuo 20 tūkst. eurų tais pačiais tarifais.
- Lengvatos: 50 % nuolaida būstui iki 450 tūkst. eurų, 75 % – daugiavaikėms šeimoms ar auginančioms neįgalų vaiką.
Gyventojų pajamų mokestis (GPM)
- Atsisakyta siūlyto 36 % tarifo.
- Nauji tarifai: 20 % (pajamos iki 36 VDU), 25 % (36–60 VDU), 32 % (virš 60 VDU).
- 15 % tarifas dividendams, ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokoms, kt.
- Individuali veikla: 20 % iki 42,5 tūkst. eurų, fiksuotas mokestis iki 45 tūkst. eurų, viršijus – progresyvūs tarifai.
Kitos siūlomos naujovės:
- Papildomo sveikatos draudimo neapmokestinama riba – 350 eurų per metus.
- Naikinama šildymo lengvata.
- 10 % saugumo įnašas ne gyvybės draudimui (išskyrus transporto civilinę atsakomybę).
- Naujas akcizas saldintiems gėrimams: 7,4 €/hl (iki 8 g cukraus/100 ml), 21 €/hl (8 g ir daugiau).
- Pelno mokestis: 17 % (buvo 16 %), mažosios įmonės – 0 % pirmus 2 metus, vėliau 7 %.
- PVM lengvatinis tarifas: 12 % (buvo 9 %) apgyvendinimui, keleivių vežimui, kultūros renginiams.
