Nedrausmingi vairuotojai ne visada savo noru sumoka už padarytus nusižengimus
Lietuvos valdžia galėtų reikšmingai papildyti valstybės iždą, jei būtų išieškotos visos nesumokėtos administracinės baudos – jų suma siekia net 178 milijonus eurų. Didžiausią problemą kelia Kelių eismo taisyklių pažeidėjai, kurie neretai išvengia atsakomybės pasitelkdami apgavystes ar pasinaudodami socialinėmis lengvatomis.
Viena iš populiariausių schemų – nurodyti, kad pažeidimą padarė neva pažįstamas užsienietis, kurio policijai rasti neįmanoma. Tuo metu Lietuvos antstoliai fiksuoja liūdną tendenciją: skolų daugėja, o jų išieškojimo sėkmė nuolat mažėja[1]
Antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas Irmantas Gaidelis sako, kad šiuo metu net 63 proc. skolininkų neturi jokių legalių pajamų, tad realių galimybių išieškoti skolas – beveik nėra. Dar blogiau, kad kai kurie pažeidėjai per daugelį metų sukaupė šimtus baudų, bet vis tiek nepatiria jokių realių pasekmių. Socialinės lengvatos taikomos tiek sunkiai gyvenančioms šeimoms, tiek piktybiškiems pažeidėjams – tai, anot antstolių, visiškai iškraipo teisingumo principus.

Lietuvoje nėra teisinės galios pamokyti nemokių pažeidėjų?
Vidaus reikalų ministerija yra siūliusi įvairias priemones, kurios padėtų efektyviau drausminti pažeidėjus – nuo transporto priemonių registravimo ribojimo iki baudų susiejimo su automobilio savininku. Visgi šios iniciatyvos nesulaukė palaikymo nei Seime, nei iš kitų institucijų. Šiuo metu taikomos priemonės – tokios kaip neišduodamas vairuotojo pažymėjimas ar vizos – per silpnos, kad paveiktų sisteminius pažeidėjus.
Kol Lietuvoje trūksta politinės valios griežtinti atsakomybę ir kovoti su piktybiniais pažeidėjais, situacija prastėja. Pavyzdžiui, Latvija jau priėmė įstatymus, leidžiančius efektyviau išskaičiuoti skolas, o Vakarų šalyse pažeidėjai sulaukia atsakomybės net oro uostuose.
Antstoliai ragina sekti šiuo pavyzdžiu, nes šiuo metu Lietuvoje baudų išvengti paprasta, o tai iš esmės griauna prevencijos sistemą. Jei niekas nepasikeis, baudų nemokėjimas taps norma, o ne išimtimi.
Kiek įplaukų dar išvengiama – apie greičio matuoklius gyventojai aktyviai įspėjami įvairiose grupėse
Tačiau to nebūtų gana, kiek dar Lietuvos biudžetas praranda lėšų iš potencialių kelių eismo taisyklių pažeidėjų, kai šie apie policijos reidus ir greičio matuoklius aktyviai įspėjami įvairiose feisbuke veikiančiose grupėse.

Tačiau, kaip pastebi patys gyventojai, jei pranešimai apie greičio matuoklius pasiteisina ir padeda išvengti baudų važiuojant kartu „su srautu“, tai informavimas apie policijos reidus kartais kažkam gali kainuoti ir gyvybę, mat tai suteikia galimybę neblaiviems vairuotojams, sėdantiems už vairo, išvengti atsakomybės.

Lietuvoje vairuotojai sėkmingai išsisuka nuo baudų: pažeidinėja taisykles be pasekmių
Lietuvos keliuose įsitvirtina nauja realybė – taisyklių pažeidėjai ne tik ignoruoja baudas, bet ir sėkmingai išvengia bet kokių pasekmių. Policijai jau žinomi ir tokie vairavimo „asai“, kurie jau apie 400 kartų bausti už KET pažeidimus, tačiau baudos nesumokėję nė už vieną[2].
Pasak Antstolių rūmų valdytojos Dovilės Satkauskienės, dabar galiojanti tvarka skatina vengti atsakomybės: areštas už baudų nemokėjimą panaikintas, viešieji darbai neprivalomi, o Socialinės apsaugos ministerija net siūlo „skolų atostogas“.
Tai reiškia, kad pažeidėjas gali kaupti šimtus baudų, gauti socialines išmokas, o valstybė tik žiūri ir skaičiuoja nesumokėtus eurus. Kol įstatymai nebus pakeisti iš esmės, Kelių eismo taisyklių pažeidėjai toliau važinės be atsakomybės ir be stabdžių.