Taršos mokesčio nepajuto – užsmaugs kitas mokestinis botagas
Lietuva – viena iš nedaugelio ES šalių, kuriose automobilių taršos mokestis vis dar beveik nejuntamas. Kol kaimynai jau seniai įvedė metinius ar reikšmingus registracijos mokesčius, Lietuvoje vairuotojai vis dar renkasi automobilius nepaisydami aplinkosauginių kriterijų. Tačiau taip pat svarstoma, kad ši „laimė“ ilgai nesitęs ir jau greitai teks paragauti tikros beržinės košės.
Kaip pranešama, Europos klimato įstatymas įpareigoja Lietuvą iki 2030-ųjų 21 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Jei šalis neįvykdys šio tikslo, gresia milžiniškos finansinės sankcijos[1].
Didžiausiu taršos šaltiniu laikomas kelių transportas, todėl planuojama iki 2030 m. kas antrą naują automobilį paversti elektriniu, plėsti elektromobilių infrastruktūrą, riboti senų dyzelinių automobilių naudojimą, o didžiuosiuose miestuose įvesti žemų emisijų zonas.
Nepaisant to, šiandien Lietuvoje galiojantis taršos mokestis tebėra simbolinis. Jis taikomas tik registruojant ar perregistruojant automobilį, o emisijai neviršijant 130 g/km – visai netaikomas. Tokios sumos kaip 40 ar 330 eurų (priklausomai nuo emisijos ir kuro tipo) daugumos vairuotojų pasirinkimo nekeičia. 2024 m. vidutinis pirmąkart įregistruotas naudotas automobilis buvo 10,6 metų amžiaus, net 68 proc. jų turėjo dyzelinius variklius.
Kaip vairavo, taip ir toliau vairuos ir į troleibusą nesės
Automobilių rinkos ekspertas Matas Buzelis teigia, kad tokie mokesčiai realiai nekeičia elgsenos – žmonės lieka „įkalinti“ su savo senais automobiliais, nes pirkėjai dėl mokesčio jų vengia, o pardavėjai nenori mažinti kainos.
Ekspertai sutaria – jei Lietuva nori realių pokyčių, reikalingas iš esmės kitoks požiūris. Pasak M. Buzelio, efektyviau būtų apmokestinti taršą per degalus – tada mokėtų tie, kurie daugiau važiuoja. Be to, būtina šviesti žmones apie tai, kiek iš tiesų kainuoja automobilio eksploatavimas: mažesnio variklio automobiliai dažnai ne tik ekonomiškesni, bet ir patikimesni.
Tuo metu kaimyninės šalys – Latvija, Estija, Lenkija – jau taiko kompleksinius apmokestinimo modelius, kurie veikia realiai. Lietuva kol kas tik vertina duomenis ir neskuba pereiti prie griežtesnės sistemos, tačiau jeigu norės išvengti sankcijų ir taršos, sprendimus anksčiau ar vėliau priimti teks.
Gatvėse – nauji taršos reidai: tikrins automobilius net prie prekybos centrų
Nepaisant to, kad pernai vykdyta automobilių taršos kontrolė Lietuvoje rezultatų nedavė – nebuvo nustatyta nė vieno pažeidimo – Aplinkos ministerija šiemet nusprendė tęsti šią iniciatyvą. Patikros vyks šviesiu paros metu įvairiuose šalies miestuose, o vairuotojai gali būti sustabdyti tiek keliuose, tiek stovėjimo aikštelėse ar prie prekybos centrų.
Nors masiniai reidai neplanuojami, pavieniai tikrinimai įtraukti į įprastą aplinkosauginę veiklą. Nuo šių metų pradžios Aplinkos apsaugos departamentas įgijo daugiau galių – dabar pareigūnai gali savarankiškai tikrinti automobilių išmetamųjų teršalų kiekį.
Transporto taršos kontrolei stiprinti įsigyta papildoma analizatorių įranga. 2023 metais nupirkti pirmieji matavimo prietaisai už daugiau nei 13 tūkst. eurų, o šiemet investuota dar daugiau – įsigyta šešių prietaisų už daugiau nei 22 tūkst. eurų. Nors papildomų pareigybių tam neskirta, esami pareigūnai gavo papildomų užduočių ir priemokų. Visa tai esą skirta paskatinti vairuotojus važinėti techniškai tvarkingais automobiliais ir prisidėti prie aplinkos taršos mažinimo.
Patikros metu nustačius taršos normų viršijimą ar techninius gedimus, gali būti nedelsiant panaikintas techninės apžiūros galiojimas, o tai reiškia, kad automobilis praras teisę dalyvauti eisme. Atsisakius sustoti patikrai, vairuotojui gresia bauda nuo 850 iki 1200 eurų. Kontrolė taikoma visoms motorinėms transporto priemonėms – nuo lengvųjų automobilių iki sunkvežimių ir autobusų. Aplinkosaugininkai pabrėžia, kad tai nėra baudimo priemonė, o prevencinė priemonė, skirta apsaugoti tiek gamtą, tiek žmonių sveikatą.
Brangsta transporto priemonių registracija
Nuo gegužės 13 d. 17 val. automobilius registruojantiems gyventojams teks pakratyti pinigines šiek tiek labiau – „Regitra“ atnaujina transporto priemonių registracijos mokesčius pagal naują vartotojų kainų indeksą. Valstybės duomenų agentūrai paskelbus šių metų vartotojų kainų indeksą (VKI), paaiškėjo, kad jis pakilo nuo 136,6 iki 139,4. Būtent šis pokytis lemia metinį mokesčių perskaičiavimą, kuris numatytas įstatyme.
Nors kainų šuolis nėra drastiškas, jis vis tiek paveiks tūkstančius vairuotojų. Pavyzdžiui, jei pernai benzinu varomo automobilio, išmetančio 141 g/km CO2, mokestis siekė 40,98 euro, tai šiemet – 41,82 euro. Pokytis – 0,84 euro.
Atnaujinti tarifai galios visiems lengviesiems automobiliams, kurių išmetamas CO2 kiekis viršija 130 g/km, o mokestis taikomas pirmą kartą registruojant automobilį ar keičiantis jo valdytojui. Visa surinkta suma keliauja tiesiai į valstybės biudžetą.
