Absolventai pedagogikos studijose galės praplėsti mokomų dalykų kiekį
Lietuvoje startuoja nauja galimybė tapti mokytoju – aukštųjų mokyklų absolventai nuo šiol gali rinktis dvejus metus trunkančias pedagogikos profesines studijas, kurios leis įgyti ne tik pedagogo kvalifikaciją, bet ir norimo mokyti dalyko kompetencijas. Ši naujovė, įtvirtinta atnaujintame Pedagogų rengimo reglamente, atveria duris tiems, kurių turimas išsilavinimas anksčiau neleido mokyti mokykloje.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija antradienį paskelbė, kad atnaujintas Pedagogų rengimo reglamentas sudaro sąlygas tapti dalyko mokytoju net tiems, kurių aukštasis išsilavinimas nesusijęs su norimu mokyti dalyku.
„Pedagogikos profesinės studijos nėra naujas dalykas – jos kiekvienais metais paruošia net kelis šimtus mokytojų, tai yra suteikia profesinę kvalifikaciją tiems, kurie jau turi mokykloje mokomo dalyko išsilavinimą: fizikos, chemijos ir kt. Dabar tokios studijos tampa dar patrauklesnės tiems, kurie jau turi aukštąjį išsilavinimą, tačiau studijų metu neįgijo pakankamai žinių mokyti norimo dalyko“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Regina Valutytė.
Pavyzdžiui, baigęs slaugos studijas žmogus, norintis tapti biologijos mokytoju, per dvejus metus gali įgyti reikiamas kompetencijas ir pedagogo kvalifikaciją. Tas pats galioja ir tiems, kurie, pavyzdžiui, studijavo matematiką, bet nori mokyti ne tik jos, bet ir kokio nors kito dalyko. Kitaip tariant, absolventai nebebus pririšti tik prie vienos konkrečios mokymo sferos, o tapti visapusišku pedagogu bus kur kas lengviau.
„Absolventas, norintis tapti matematikos mokytoju, galės dvejus metus studijuoti pedagogikos profesinėse studijose ir kartu su pedagogo kvalifikacija įgyti matematikos dalyko kompetencijų“, – aiškino viceministrė.
Šiais metais numatyta 400 valstybės finansuojamų pedagogikos studijų vietų
Pedagogikos profesinės studijos skirstomos į dvi programas:
- 60 studijų kreditų (1 metai): Skirta tiems, kurie turi konkretaus dalyko aukštąjį išsilavinimą, bet neturi pedagogo kvalifikacijos. Pavyzdžiui, fizikos bakalauras per metus gali tapti fizikos mokytoju.
- 120 studijų kreditų (2 metai): Programa tinka tiems, kurie nori mokyti dalyką, nesusijusį su turimu išsilavinimu, arba įgyti papildomų kompetencijų. Pavyzdžiui, baigus matematikos studijas galima tapti matematikos ir geografijos mokytoju, o slaugos absolventui – biologijos mokytoju.
Priėmimas į šias studijas vyksta tiesiogiai per aukštąsias mokyklas, o stojant privalomas motyvacijos vertinimas, kurį organizuoja pačios mokyklos. 2025 m. pedagogikos profesinėms studijoms numatyta 400 valstybės finansuojamų vietų. Pernai į šias studijas įstojo apie 600 studentų, iš jų 330 – į finansuojamas vietas.
Pedagogikos studentai gali gauti dosnias stipendijas
Valstybė siūlo patrauklią finansinę paramą būsimiems mokytojams. Įstojusieji į pedagogikos profesines studijas gali gauti 770 eurų per mėnesį stipendiją, jei sudaro sutartį su savivaldybe ar mokykla ir įsipareigoja po studijų dirbti ne trumpiau kaip 3 metus per 5 metų laikotarpį, bent 0,7 etato. Ši stipendija taip pat prieinama paskutinio kurso pedagogikos bakalauro ir gretutinių studijų studentams.
Stipendijos skiriamos prioritetinėms specializacijoms: matematikai, lietuvių kalbai ir literatūrai, prancūzų kalbai, vokiečių kalbai, fizikai, chemijai, biologijai, istorijai, geografijai, informacinėms technologijoms, pradiniam ugdymui ir specialiajai pedagogikai. Be to, prioritetinių specializacijų bakalauro ar gretutinių studijų studentai gali pretenduoti į 455 eurų per mėnesį stipendijas.
Lietuva jau ne vienerius metus susiduria su mokytojų trūkumu – 2025 m. mokyklose trūksta apie 1 000 pedagogų, ypač tiksliųjų mokslų, užsienio kalbų ir specialiosios pedagogikos srityse. Daug dabartinių mokytojų artėja prie pensinio amžiaus, todėl naujų specialistų poreikis tik didėja. Naujoji studijų sistema siekia pritraukti įvairių sričių absolventus, padarydama mokytojo profesiją prieinamesne.
Parengta pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos informaciją.
