Lietuvos transporto įmonės ieško pigesnių degalų kaimyninėse šalyse – kelia grėsmę valstybės finansams
Lietuvos transporto bendrovės, vykdančios tarptautinius pervežimus, nuo metų pradžios pradėjo degalus pilti nebe Lietuvoje, o kaimyninėse šalyse, kur jie pigesni. Dėl dyzelino akcizo padidinimo Lietuvoje, vilkikų vairuotojai neretai renkasi Lenkiją ar net Skandinavijos šalis, kur degalai kainuoja gerokai mažiau. Dėl šios priežasties Lietuvos degalinės praranda ne tik klientus, bet ir priverstos atleisti darbuotojus, o galutinį „rezultatą“ galiausiai pajaučia ir Lietuvos biudžetas.
Kaip skelbiama, transporto įmonės, kurios yra vieni didžiausių degalinių klientų, jau patiria nuostolių. Pasienio degalinės praneša apie 50% pardavimų sumažėjimą, o mažesnės degalų pardavimų apimtys tiesiogiai veikia akcizų surinkimą[1].
Lietuvos Inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos prezidentė Kristina Čeredničenkaitė ragina valstybę tartis su kaimyninėmis šalimis dėl vienodų akcizų tarifų, kad būtų sumažinta konkurencija ir apsaugota šalies ekonomika.
Pagal Europos Komisijos duomenis, Lietuva priklauso prie labiausiai apmokestinančių dyzeliną šalių, todėl transporto įmonės renkasi pigesnius degalus Lenkijoje, Estijoje ir kitose šalyse. Tai jau turi neigiamų pasekmių – Lietuva gali netekti milijonų eurų, kuriuos anksčiau surinkdavo iš degalų mokesčių.
Ekspertai pabrėžia, kad, jei ši problema ir toliau bus nustumiama į paraštes, ji gali turėti ilgalaikį poveikį ne tik degalų sektoriui, bet ir visai šalies ekonomikai.
Degalinėms neliko nieko kita kaip tik sumažėjusius pardavimus amortizuoti atleidžiant darbuotojus
Tuo tarpu degalinės Lietuvoje dėl to jau patyrė ir tam tikrų sunkumų – skelbiama, kad dėl išaugusio degalų turizmo į kaimynines šalis, šioms nelieka nieko kito kaip tik mažinti savo komandos gretas, o ir likę darbuotojai, panašu, nenusiteikę remti savo darbdavių[2].
„Jau seniai mūsų degalinės Marijampolėje darbuotojai maistą perka Lenkijoje, o dabar jau ir degalus ten pila“, – nerimą sėjančia žinute pasidalino degalinių tinklą Lietuvoje valdančios bendrovės „Stateta“ direktorius Karolis Stasiukynas.
Pasak K. Stasiukyno, po Naujųjų metų šalies degalinės ne tik tuštėja, bet ir parduoda daug mažiau degalų. Ypatingai tai atsirūgo pasienyje veikiančioms degalinėms, kurioms jau esą nebelieka nieko kito kaip tik mažinti darbuotojų skaičių ir trumpinti darbo laiką. Dalis jų jau net spėjo atsisakyti naktinių pamainų.
Nuo pernai metų Lietuvoje reikšmingai išaugo dyzelino akcizas – pasiekė 466 eurus už 1 tūkst. litrų
Tuo tarpu nuo 2024 metų dyzelino akcizas Lietuvoje išaugo iki 410 eurų už 1000 litrų, o 2025 m. – iki 466 eurų, su numatytu kintamuoju CO2 tarifu[3].
Prognozuojama, kad ateinančius trejus metus akcizai toliau didės, kas dar labiau apsunkins verslą ir transporto sektorių, kuris vis dar priklauso nuo dyzelino kaip pagrindinio energijos šaltinio.
Tuo tarpu, kaimyninės šalys, tokios kaip Lenkija ir Estija, taiko mažesnius degalų akcizus, todėl Lietuvos vežėjai jau keičia kuro pildymo įpročius ir renkasi degalus pirkti užsienyje. Lietuva tapo „degalų turizmo“ centru, nes kaimyninėse šalyse degalai pigesni, o tai mažina Lietuvos degalinių pardavimus ir gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių šalies biudžetui.
Norėdama išspręsti šią situaciją, Lietuva esą galėtų pasinaudoti kitų Europos šalių pavyzdžiu ir įdiegti dalinį akcizo grąžinimą tarptautiniams vežėjams, kaip tai daro Belgija, Prancūzija ar Italija. Tai ne tik padėtų išlaikyti degalų pardavimus Lietuvoje, bet ir pritrauktų papildomų tranzitinių srautų, taip užtikrinant papildomas pajamas valstybės biudžetui ir išvengiant nuostolių.
Ištiko „bumerango efektas“
Savo ruožtu „Orlen Lietuva“ jau pranešė apie dramatišką dyzelino pardavimų sumažėjimą: sausį prekyba sumažėjo 41%, vasarį – 24%. Tai reiškia, kad biudžetas gavo apie 10 milijonų eurų mažiau akcizo, nei buvo tikėtasi[4].
Be to, daugelis Lietuvos vežėjų ir gyventojų jau ieško pigesnių degalų užsienyje. „Degalų turizmas“ tapo vis populiaresnis – vežėjai pradėjo pilti degalus net Švedijoje, kur skirtumas kainoje siekia apie 1,5 cento už litrą. Klaipėdiečiai taip pat taupo ir pereina prie ekonomiškesnių transporto priemonių, o kiti tiesiog ieško pigiausių degalų mieste.
