Ne apie aktualijas
Donaldas Trumpas įsakė Kalėjimų valdybai, Federaliniam tyrimų biurui, Teisingumo ir Vidaus saugumo ministerijoms vėl atidaryti Alkatrazo kalėjimą San Franciske. Tiesą pasakius, kalėjimų trūksta ne tik Amerikai, bet ir Lietuvai. Taigi, anokia čia sensacija – ir G.Nausėda kalbėjo apie poreikį naujam kalėjimui. O man nuo pat pradžių atrodė: turėti tokią įstaigą tuščią – prabanga.
Alkatrazą lankiau dar 1986-tais
Gal ta prasme buvau pionierius – tuo metu svečiai iš Lietuvos jeigu nesižavėjo baltu kaip sniegas San Francisku, tai lankėsi centruose, kur nuo 1853 metų pardavinėjo tada ypač garsų mūsuose šio miesto produktą – Levi Strauss džinsus. Sėkmė firmai atėjo po ketverių metų, kai darbines kelnes pataisė ir užpatentavo žydas-siuvėjas iš Rygos Jakovas Jupes (Amerikoje tapęs Džakobu Daivisu).

Garlaiviukas nuo San Francisko krantinės į kalėjimo salą nuvežė už 15 dolerių (manau, tai jau buvo su spaudos pažymėjimo nuolaida)
Lankytojų daug nebuvo, ką ten žiūrėti – didelė teritorija su pilkais pastatais, vis dar nenuimta spygliuotų vielų tvora ir sargybiniais bokštais. Bloke su kameromis gidas pasiūlė eiti į karcerį ir užsidaryti duris. Tyla buvo absoliuti – tikriausia ja ir kankino. O kamerose kalinius kankino kitu būdu – vėjas į salą pūtė saldų šokolado kvapą iš konditerijos fabriko „Ghirardelli” krantinėje. Neturėjimas galimybės jo nusipirkti – ir buvo bausmė.
Į Ameriką važiavau, kaip „Žinijos” lektorius aplankęs ir Lukiškes, ir aptriušusias Pakaunės, Panevėžio kolonijas, tai labai stebėjausi, kad Amerika taip švaistūniškai atsisakė „prabangaus” Alkatrazo. Bet praėjo 40 metų ir pagaliau vienas iš prezidentų atsitokėjo. Pavojingiausi kaliniai bent turės ką pauostyti…