Teisingumo ministras R. Mockus savo anglų kalbos sugebėjimais nepasitiki
Paradoksas – mūsų teisingumo ministras Rimantas Mockus oficialiai skelbia, kad moka anglų kalbą, tačiau savo sugebėjimų bet kam neparodo – kol kas nėra aišku, kas tas itin svarbus asmuo, su kuriuo ministerijos vadovas, nesulaukęs Kūčių nakties, prabyla angliškai. Anonimu norėjęs likti ministerijos darbuotojas LRT.lt pasakojo, kad ne kartą būdamas susitikimuose su ambasadoriais ar kitais užsieniečiais ministras ragelį perduoda patarėjams ar grupių vadovams, nors jiems jiems už tai papildomai nemoka.
LRT.lt žurnalistai nusprendė patikrinti: paskambino ministrui ir pradėjo kalbėti angliškai. Išgirdęs klausimą svetima kalba, R. Mockus tik murmėjo, tada ragelį atidavė viceministrui Ryčiui Jokubauskui. Šis prisipažino – ministras tiesiog nenori rizikuoti neteisingais teisiniais terminais, tad verčiau prašo pagalbos.
Visai netrukus – 2027-ųjų pirmą pusmetį – Lietuva pirmininkaus ES Tarybai, vyks per 300 renginių, tarp kurių apie 20 aukšto lygio susitikimų. Tad ministrui, matyt, pats laikas „susigriebti“ ir investuoti į anglų kalbos žinių tobulinimą.
Baimė suklysti didesnė už norą mėginti kalbėti?
Įdomu ir tai, kad prieš paskiriant Mockų į šią poziciją buvo svarstomi ir kiti kandidatai – Gintautas Bartkus bei Virginijus Kulikauskas, kuris taip pat, deja, nemokėjo angliškai. Prezidentas Gitanas Nausėda ne kartą akcentavo, kad kalbos įgūdžiai bus svarbūs pirmininkavimo metu.
Prezidento patarėjas R. Jasiulionis sakė, kad nors prezidentas netikrina ministrų kalbų, jis laiko anglų žinias būtinybe. Pats R. Mockus savo silpnąsias vietas teigė suprantantis ir žada tobulintis – lankosi anglų ir ukrainiečių kursuose už savo pinigus.
Žinoma, kai kurie ES šalių atstovai irgi kalba gimtąja kalba, bet artėjant tokiam svarbiam Lietuvos vaidmeniui ES, kyla klausimas – ar tikrai pakanka automatinio vertimo ir kolegų pagalbos, kai reikia spręsti rimtus tarptautinius reikalus?
Savo „laužyta“ anglų kalba Lietuvą drebino ir V. Blinkevičiūtė
Jei pastaroji situacija skambėjo kaip paradoksas, tai kaip įvardyti tai, kad Briuselyje, Europos Parlamente dirbanti buvusi socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė, prabilusi angliškai, rodos, laužo savo liežuvį į visas įmanomas puses?
Tuo tarpu V. Blinkevičiūtės kalbinius sugebėjimus jau spėję įvertinti internautai tik gūžčioja pečiais – ar Europos Parlamento narė per 15 metų nesugebėjo pagerinti, rodos, būtiniausios užsienio kalbos žinių? Tik „TikTok“ paskelbtame trumpame interviu estų ERR reporteriams Blinkevičiūtė kalbėjo aiškiai, bet su ryškiu akcentu ir kartais stabtelėjo, ieškodama tinkamo žodžio.
Tačiau politinė lyderė teigė nejaučianti dėl to didelio diskomforto: pati tvirtino, jog anglų kalbą esą moka pakankamai, kad suprastų klausimą ir susikalbėtų, o jei prireiktų – pasitobulintų kursuose, kuriuose jau ir taip esą lankosi už savo lėšas. Ji atkreipė dėmesį, kad svarbiausia – gebėti perduoti esmę, o ne siekti perlenkto gramatinio tobulumo.
Kalbos ekspertai pritaria, kad akcentas – normalus reiškinys, ypač politikų kartai, kuriai anglų kalba nebuvo dėstoma taip plačiai kaip jaunajai kartai. Vis dėlto jie sutaria, kad Lietuvai, siekiančiai stiprinti tarptautinę reputaciją, premjerui ar aukščiausioms pareigoms kandidatuojančiam politiku būtina ne tik deklaruoti, bet ir demonstruoti sklandų anglų kalbos valdymą – kad žinutė nebūtų „nuskambėjusi“ per vertėjo filtrą, o pati kalba taptų vienu iš Lietuvos diplomatijos įrankių.
Iš lapelio angliškai vos išskaitė ir tuometinis krašto apsaugos ministras A. Anušauskas
Panaši situacija buvo ištikusi ir buvusį krašto apsaugos ministrą Arvydą Anušauską, kuris dėl savo „laužomo“ liežuvio kaltino nuovargį ir bemieges naktis.
2023 metais išplatintame vaizdo įraše buvo galima matyti, kaip tuometinis Krašto apsaugos ministerijos vadovas vos skaitė iš lapelio, stabtelėdamas ties kiekvienu žodžiu ir kartais jų net ir neišskaitydamas.
Pats A. Anušauskas prisipažino, kad dėl nemigos ir intensyvaus darbo jam buvo sunku laisvai reikšti mintis: „About my speech. I was very tired after sleepless nights… It was difficult.“
Tokia scena internete sulaukė ne tik pašaipių komentarų, bet ir ekspertų vertinimų, kad nors A. Anušauskas deklaruoja B2–„upper-intermediate“ lygį, jo realios kalbos gebėjimai konferencijoje ir posėdžiuose artimesni A2–B1 intervalui, kuomet ritmas stringa, o kai kurių esminių terminų klausytojai tiesiog nebeįskaito.
Kalbėti angliškai, deja, nepavyko ir prieš gerą dešimtmetį premjero pareigas užėmusiam Algirdui Butkevičiui, iš visų jėgų mėginusiam ištarti anglišką žodį „toughly“.
O kai kuriems – net ir lietuvių kalba sudėtinga
Turbūt daugelis prisimena legendinį „tuti tuti tuti ta“, virtusį skambiais muzikiniais kūriniais, iš kurio už pilvo susiėmusi dar prieš daugiau nei dešimtmetį smagiai kvatojosi visa Lietuva. Tik šis atvejis – kiek kitoks, nei prieš tai minėti, mat tuometinė Lietuvos premjerė Loreta Graužinienė ne dėl anglų kalbos, bet dėl gimtosios prakaitą nuo kaktos šluostė.
Štai iš pradžių besipynus L. Graužinienės liežuviui, Vyriausybės vadovei niekaip nepavyko ištarti žodžio „Konstitucija“, bet dar kiek vėliau politikei nepavyko pasakyti ir Lietuvos pavadinimo.
