Kaunas – naujasis švietimo lyderis
Kaunas pagaliau aplenkė Vilnių – naujausi žurnalo „Reitingai“ duomenys rodo, kad pagal bendrus moksleivių švietimo rodiklius Kauno savivaldybė užėmė pirmąją vietą, palikdama sostinę antroje pozicijoje. Tuo metu tarp šalies gimnazijų lyderystę išlaiko Vilniaus ir Klaipėdos licėjai, o universitetų reitinguose pokyčių nedaug – Vilniaus universitetas ir toliau išlieka nepralenkiamas.
Ilgus metus pagal mokinių pasiekimus ir švietimo rodiklius pirmavusi sostinė šiemet užleido vietą Kaunui. Žurnalas „Reitingai“, trečiadienį pristatęs naujausius švietimo įstaigų reitingus[1], atskleidė, kad Kauno savivaldybė tapo lydere pagal abiturientų pasiekimus. Antroje vietoje liko Vilnius, trečioje – Marijampolė, ketvirtoje – Šiauliai, o penktoje – Palanga. Tuo metu prasčiausiai įvertintos Kalvarijos, Alytaus, Šilalės rajonų, Pagėgių bei Rietavo savivaldybės.
„Pristatydami reitingus kasmet, mes bandome parodyti nesusipratimus mūsų švietimo sistemoje, kurių nemažėja, o vis daugėja“, – spaudos konferencijoje kalbėjo „Reitingų“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas[2]. Jo teigimu, šie rezultatai atspindi ne tik mokinių pasiekimus, bet ir švietimo sistemos spragas, kurios vis dar lieka neišspręstos.
Gimnazijų reitingai: Vilniaus ir Klaipėdos licėjai išlieka viršūnėje
Tarp gimnazijų, kurios turi teisę atsirinkti moksleivius, lyderio poziciją išlaiko Vilniaus licėjus, surinkęs 90,8 taško. Tačiau įvyko reikšminga rokiruotė: Vilniaus jėzuitų gimnazija (88,99 taško) aplenkė Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnaziją (86,72 taško), kuri iš antrosios vietos nusmuko į trečiąją. Ketvirtoje vietoje atsidūrė Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazija (84,04 taško), o penktoje – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) gimnazija, gavusi 78,79 taško.
Neatrankinių gimnazijų penketuke pirmąją vietą užėmė Klaipėdos licėjus, įvertintas 80,69 taško. Antroje vietoje – Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija (71,05 taško), kuri pernai penketuke iš viso nebuvo. „Reitingai“ pažymi, kad netolimoje ateityje šią gimnaziją planuojama priskirti prie atrankinių, nes ji vėl gavo teisę atsirinkti mokinius. Trečioje pozicijoje – Kauno „Saulės“ gimnazija (69,21 taško), ketvirtoje – Vilniaus „Saulės“ privati gimnazija (68,76 taško), o penktoje – Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija (68,34 taško), kuri iš antrosios vietos smuktelėjo žemyn.
Žurnalas „Reitingai“ gimnazijų vertinimą atliko remdamasis 2024 m. vasarą laikytų valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatais. Egzaminai buvo suskirstyti į tris grupes pagal jų svarbą stojant į aukštąsias mokyklas: už lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos VBE gimnazijos galėjo surinkti daugiausia po 15 taškų, už anglų kalbą – 10 taškų, už istoriją ir biologiją – po 7,5 taško, o už kitus egzaminus – po 5 taškus.
Taip pat buvo vertinami abiturientų gauti šimtukai: už šį parametrą gimnazijos galėjo gauti iki 5 taškų. Atsižvelgta ir į stojimo rezultatus – už didžiausią procentą abiturientų, įstojusių į užsienio aukštąsias mokyklas, skirta 5 taškai, o už didžiausią procentą, gavusių valstybės finansuojamas vietas Lietuvoje, – 10 taškų.
Praėjusiais metais gimnazijas baigė 27 tūkst. 242 jaunuoliai. Gimnazijų duomenimis, studijas užsienyje pasirinko 825 abiturientai, tačiau tikrasis išvykusiųjų skaičius gali būti didesnis.
Valstybinių universitetų ir kolegijų lyderiai išliko tie patys
Tarp universitetų lyderių pokyčių nedaug. Pirmąją vietą ir toliau užima Vilniaus universitetas, antroje vietoje – LSMU, trečioje – KTU, kuris LSMU šiemet nusileido vos 1,09 balo.
„Jau trečius metus nuožmiausia kova tarp universitetų vyksta dėl antros ir trečios vietų. Ir tai yra gera žinia stojantiesiems, nes tai rodo universitetų administracijų pastangas siekiant kokybės įvairiais aspektais“, – nurodoma „Reitingų“ pranešime.
Ketvirtoje vietoje rikiuojasi Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), o penktoje – „Vilnius Tech“. Tarp privačių universitetų lyderystę išlaiko ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas.
Kolegijų reitinguose pirmoje vietoje lieka Vilniaus kolegija, antroje – Kauno kolegija. Trečioje vietoje atsidūrė Lietuvos inžinerijos kolegija, ketvirtoje – Klaipėdos valstybinė kolegija, o penktoje – Lietuvos jūreivystės akademija. Tarp privačių kolegijų lyderių trejetukas pasikeitė: pirmoje vietoje – Šv. Ignaco Lojolos kolegija, antroje – Lietuvos verslo kolegija, trečioje – SMK Aukštoji mokykla.
Didžiausius atlyginimus gauna LSMU ir ISM absolventai
Užimtumo tarnybos duomenys atskleidžia, kad universitetų absolventų įsidarbinimas pastaraisiais metais yra tolygus, tačiau jų atlyginimų skirtumai – akivaizdūs.
Remiantis „Reitingų“ duomenimis, 2023 m., praėjus 18 mėnesių po studijų baigimo, LSMU absolventai uždirba daugiausia: po bakalauro ir vientisųjų studijų – 3383 eurus, po magistrantūros ar rezidentūros – 5238 eurus. Po doktorantūros studijų daugiausia uždirba Klaipėdos universiteto alumnai – 7898 eurus.
Tarp privačių universitetų po bakalauro ir doktorantūros studijų daugiausia uždirba ISM absolventai – atitinkamai 2579 eurus ir 6234 eurus. Po magistrantūros studijų lyderiauja Balstogės universiteto filialo Vilniuje alumnai, kurių atlyginimas siekia 8644 eurus.
