P. Gražulis kaltinamas viešu LGBTIQ+ niekinimu
Europos Parlamentas (EP) antradienį panaikino Lietuvos europarlamentaro Petro Gražulio teisinę neliečiamybę, atverdamas kelią jam stoti prieš teismą dėl kaltinimų LGBTIQ+ asmenų niekinimu. Procesas, trukęs apie pusmetį, baigėsi balsavimu Strasbūre, tačiau pats P. Gražulis sprendimą pavadino „diktatūros ženklu“ ir teigė, kad teisia jį už Šventojo Rašto citavimą[1].
P. Gražulis kaltinamas tuo, kad 2022 m. gegužės 26 d., po Seimo plenarinio posėdžio, kuriame svarstytas Civilinės sąjungos įstatymo projektas, esą viešai tyčiojosi ir žemino LGBTIQ+ bendruomenę. Tądien Seimas po pateikimo pritarė įstatymo projektui, numatančiam tos pačios lyties asmenų partnerystę. P. Gražulis, išėjęs iš posėdžių salės, susidūrė su keliais LGBTIQ+ atstovais ir, anot prokurorų, juos iškeikė, pavadino „išsigimėliais, platinančiais venerines ligas“, siūlė gydytis[2].
Prokuratūros duomenimis, P. Gražulis tai darė tyčia, žinodamas, kad jo žodžiai filmuojami ir transliuojami žiniasklaidoje. Byloje nukentėjusiais pripažinti penki asmenys.
Baudžiamoji byla pagal Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalį (dėl viešo tyčiojimosi ir žmonių grupės žeminimo dėl seksualinės orientacijos) pradėta Vilniaus apygardos teisme. Tačiau P. Gražulis, 2023 m. liepą tapęs EP nariu, įgijo teisinę neliečiamybę, todėl bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas. 2024 m. rugsėjo 4 d. teismas įpareigojo generalinę prokurorę Nidą Grunskienę kreiptis į EP pirmininkę Robertą Metsolą dėl neliečiamybės panaikinimo. Nors prašymas iš pradžių „mistiškai pasiklydo“, spalio pabaigoje, po „IQ“ straipsnio, EP pradėjo procedūrą.
P. Gražulis tikino tiesiog citavęs Šventąjį Raštą
Apie P. Gražulio neliečiamybės panaikinimo procesą EP pirmininkė Roberta Metsola pranešė dar pernai spalį. Pagal procedūras, klausimą nagrinėjo EP Teisės reikalų komitetas (JURI). Uždarame posėdyje P. Gražulis turėjo galimybę pateikti savo argumentus. Jis žurnalistams kartojo, jog citavo Šventąjį Raštą – šv. Pauliaus laišką romiečiams:
„Kai buvau teisės komiteto posėdy, tai jie net neskaitė mano bylos, jie nežinojo, apie ką kalbu. Kai pradėjau kalbėti apie Šventąjį Raštą, sako: kalbėk į temą. Tai sakau jiems: kam jūs mane tada pakvietėte… Ir dar pabrėžė, kad čia niekas negali dalyvauti ir, neduok Dieve, pasakysi, ką čia kalbėjome. Tai sakau: man čia sovietinius teismus primena.“
Nepaisant P. Gražulio argumentų, balandžio gale komitetas rekomendavo panaikinti neliečiamybę: 23 nariai pritarė, vienas susilaikė. Komiteto siūlyme pažymėta, kad „įtariamas nusikaltimas ir vėlesnis prašymas atšaukti jo imunitetą nėra susiję su Petro Gražulio pareikšta nuomone ar balsavimu einant pareigas“, o EP „negali prisiimti teismo vaidmens“. Taip pat nerasta įrodymų, kad Lietuvos teisėsauga siektų pakenkti politiko veiklai.
Antradienį EP plenarinėje sesijoje Strasbūre vyko balsavimas. Europarlamentarai sprendimą priėmė rankų pakėlimu, suskaičiuojant tik galutinį rezultatą. Po balsavimo R. Metsola turės oficialiai informuoti Lietuvos prokuratūrą ir patį P. Gražulį apie sprendimą, o bylos nagrinėjimas teisme galės būti atnaujintas.
P. Gražulio reakcija: „Europos Parlamentas – diktatūros institutas“
P. Gražulis sprendimą sutiko kritiškai, pavadindamas EP „diktatūros institutu“. Vos po sprendimo paskelbimo jis teigė:
„Gerbiamieji, ką tik baigėsi trijų opozicinių europos parlametarų imuniteto panaikinimas. Žinot, kiek jis truko? Tris sekundes. Ir jie laiko, kad čia yra demokratijos pasaulio institutas, Europos Parlamentas. Tai – diktatūros institutas. Žodžio nesuteikė, kalbėti nebuvo galima. Na, man atrodo, kad net ir Šiaurės Korėjoje leistų kalbėti. Vat kaip išsigimė Europa.
Na, bet aš džiaugiuosi, kad už Šventojo Rašto citavimą esu teisiamas. Bet aš noriu pasakyti, apaštalą Paulių turėtų teisti, o ne mane, nes aš citavau jo mintis. Štai kokia yra situacija. O taip pat yra valdančiosios daugumos nariai, kuriems eilę metų nenaikina imuniteto. Tame tarpe ir von der Leyen. Net neprašo jos imuniteto naikinti. Kaip įtariama, ji neteisėtai panaudojo su farmacijos kampanijom apie 35 milijardus eurų.“
To paties balsavimo metu neliečiamybę prarado ir vokiečių bei lenkų politikai
P. Gražulis nebuvo vienintelis, netekęs neliečiamybės antradienį. Kartu su juo imuniteto neteko dar du europarlamentarai. Vokietijos politikas Petras Bystronas, priklausantis tai pačiai „Suverenių tautų Europos“ frakcijai kaip ir P. Gražulis, kaltinamas kyšininkavimu, pinigų plovimu, sukčiavimu bei lėšų gavimu iš prokremliškų struktūrų.
Kitas – nepriklausomas Lenkijos europarlamentaras Grzegorzas Braunas, pagarsėjęs tuo, kad Lenkijos Seime gesintuvu užgesino menorą, o šiemet sutrikdė EP tylos minutę Holokausto minėjimo metu. Jis kaltinamas išpuoliu prieš Lenkijos Nacionalinio kardiologijos instituto direktorių ir turto gadinimu. G. Brauno bylos pranešėjas EP – lietuvis Dainius Žalimas.
P. Gražulis nėra pirmasis lietuvis, kuriam EP panaikino neliečiamybę. Anksčiau tai patyrė buvę europarlamentarai Viktoras Uspaskichas ir Rolandas Paksas. O šioje EP kadencijoje neliečiamybės neteko dar keturi kiti europarlamentarai.
