Kiekvienam kaime yra sava burtininkė
Kitaip tariant, kunigas, daktaras, teisininkas ir ragana yra būtini! Gerai jau gerai, ne apie tai šį kartą. Šįkart apie kitą profesiją – viešųjų ryšių ekspertas. Jų irgi yra net ir mūsų kaime (turiu omenyje periferijoje esančią valstybę su vasaliniais polinkiais).
Taigi. Klausausi šįkart nacionalinio radijo. Istoriją atpasakosiu nesiekdama absoliutaus tikslumo, bet interpretuodama, kaip ją išgirdau aš, žmogus su žurnalistiniu išsilavinimu ir keliolika metų viešųjų ryšių konsultacijų patirties.
Rytas. Laida su Lietuvos banko atstovu
Skambina bobutė, radijo klausytoja. Sako, regionuose neliko bankų, gąsdinat čia visis karais, o karo atveju net nėra kur grynų pinigų išsiimti. Lietuvos banko ekspertas atkerta, kad bankų fiziniai skyriai veikia 57-iose savivaldybėse iš 60-ies. Suprask – neverkite čia, bobute. Tada ramiai samprotauja, kad čia jau žmonių problema, jei jiems nepatinka konkretus bankas, veikiantis jų savivaldybėje. Tada vis kartoja, „kad reikia kalbėti faktais ir skaičiais, skaičiais ir faktais“. Ir kad tik 10 proc. žmonių nesinaudoja el. bankininkyste ir jiems kažkas netinka. O visiems kitiems – viskas tinka.
Aha. Ir tada pagal senąsias gerąsias viešųjų ryšių technologijas (nesakau, kad juodas, bet galima labai pilkas) į radiją paskambina jaunas žvalaus balso lyg ir Povilas iš Klaipėdos, kuris atitaria, jog bankai veikia puikiai! Provincijose (jis vartoja daugiskaitą) jokių problemų nesą, viską galima nuotoliu atlikti, net verslui sąskaitą atsidaryti, į banką nereikią užsukti metų metais, o bobutės turi karui ruoštis iš anksto (išsiimti pinigų ir pasidėti), o ne dieną X ieškoti bankomato savo provincijose. Va – Povilas supranta bankus ir kviečia bobutes keisti požiūrį.
Tada Lietuvos banko ekspertas pakartoja, kad reikia kalbėti „faktais ir skaičiais“ ir pritaria klausytojui Povilui.
Valio! Ai, vos nepamišau, laidos vedėja sako, kad yra toks Seimo narys Valius Ąžuolas, kuris sugalvojo įstatymu įpareigoti bankus veikti visose savivaldybėse. Lietuvos banko atstovas duoda suprasti, kad tai yra absoliuti nesąmonė mūsų laisvoje ir brandžioje bankų rinkoje.
Aš klausau radijo. Neskambinu (nes netikiu, kad priskambinčiau)
Sunku nesikeikti. Esu kaimo burtininkė irgi, suprantu, kas čia vyksta. Gerai, kad nepadarau avarijos, nes vairuoju, vežu vaiką į mokyklą. Vaikui pasakau tik tiek, kad Lietuvos bankas yra tokia centrinė institucija, kuri turėtų prižiūrėti komercinių bankų veiklą ir dirbti valstybės ir jos piliečių naudai, bet, deja, yra priešingai.
Diena prasidėjo neįkvepiančiai. Pati kalta. Kartais geriau yra mažiau žinoti ir suvokti.
