Didžiajai daliai tenka dirbti už varganą darbo užmokestį
Nepaisant to, kad Lietuvos gatvėmis sulig kiekviena diena rieda vis prabangesni automobiliai, o vis daugiau gyventojų imasi būsto nuomos verslo, ne visiems pasiseka „prasisukti“. Statistika rodo, kad vis dar didelė dalis gyventojų dirba už vos pagrindinius poreikius patenkinantį atlyginimą ir tik maža dalis gauna virš 4 tūkst. eurų siekiantį darbo užmokestį. Tačiau realybė yra tokia, kad atlyginimus „matuojasi“ tik žemiausias visuomenės sluoksnis, mat turtingiausiųjų gyvenimas pastaraisiais metais turi tik vieną tendenciją – gerėti ir gerėti.
Remiantis portalo Manoalga.lt pateikiamais duomenimis, didžiausia Lietuvos dirbančiųjų dalis – 16 proc. – uždirba 1 371-1 670 eurus siekiantį atlyginimą, kiek mažesnė (apie 15 proc.) – gauna šiek tiek daugiau – 1 671-1 970 eurus, o apie 14 proc. – 1 071-1 370 eurus kas mėnesį[1].
Toliau statistikos „laipteliai“ tendencingai mažėja – štai 3 771-4 070 eurų siekiantį darbo užmokestį gauna apie 1 proc. dirbančiųjų, panašiai tiek pat patenka į 4 071-4 370 eurų atlyginimo rėžius. Darbo užmokestį, didesnį nei 4 371 eurus gauna vos apie 2 proc. gyventojų.
Remiantis tais pačiais duomenimis, galima daryti išvadą, kad didžiausią darbo užmokestį gauti didžiausias galimybes turi 35-44 metų gyventojai – šioje amžiaus grupėje vidutiniškai kas mėnesį uždirbama po 2 168 eurus.
Mažiausiu vidutiniu atlygiu tenkinasi jauni žmonės – dažniausiai tie, kurie dar nesulaukė 24 metų. Šioje grupėje jis siekia 1 497 eurus.
Visgi, kad ir kaip visuomenė šviečiama nediskriminuoti asmenų dėl jų lyties, darbo rinkos rezultatai kalba patys už save: vyrai vis dar turi didesnes galimybes uždirbti daugiau už moteris – Lietuvoje jie uždirba 18,8 proc. daugiau už dailiosios lyties atstoves.
Moterys Lietuvoje vis dar uždirba mažiau nei vyrai. Creatopy/Unsplash nuotrauka
Sunku susimokėti už būstą, pritrūksta maistui: dešimtadalis lietuvių gyvena skurde
Beveik vienas iš dešimties Lietuvos gyventojų neturi pakankamai pinigų net maistui – tokį nerimą keliantį vaizdą atskleidė Nacionalinio skurdo mažinimo tinklo užsakymu atlikta apklausa. Ypač sunkiai verčiasi mažas pajamas – iki 500 eurų per mėnesį – gaunantys žmonės: net 22 proc. jų nurodė, kad nesugeba pasirūpinti net pagrindiniu poreikiu – visaverte mityba.
Dar liūdnesnė situacija tarp bedarbių ir dirbančių namuose (pvz., vaikų ar artimųjų slaugytojų) – čia maisto trūkumas pasiekia iki 31 proc. lygį[2].
Tačiau problemos nesibaigia sulig maistu. Net 12,4 proc. visų šalies gyventojų nesugeba laiku sumokėti už būstą ar komunalines paslaugas. Mažesnes nei 500 eurų pajamas gaunančių tarpe tokių – beveik trečdalis.
Nacionalinio tinklo vadovė Aistė Adomavičienė įspėja, kad nepaisant teigiamų tendencijų, parama silpniausiems vis dar yra per menka, socialinio būsto trūksta, o mokesčių sistema nepakankamai prisideda prie skurdo mažinimo. Anot jos, būtina mokesčių pertvarka, kuri leistų valstybei užtikrinti žmonių orumą ir realią socialinę apsaugą.
Geriau gyvena tik turtingiausiam sluoksniui priklausanti gyventojų dalis
Pastarųjų metų duomenys atskleidžia niūrią tendenciją – ekonominio augimo vaisiai Lietuvoje tenka tik turtingiausiems.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) nurodo, kad laikotarpiu nuo 2013 iki 2023 metų 20 proc. daugiausiai uždirbančių gyventojų pajamos padidėjo 0,8 proc., kai visų kitų pajamų grupių – nuo vidutinių iki skurstančiųjų – pajamos realiai mažėjo. Ir tai vyksta nepaisant augančio minimalaus atlyginimo bei didėjančių socialinių išmokų[3].
Priešingai nei kitose Europos Sąjungos šalyse, kur per pastarąjį dešimtmetį pajamos augo būtent nepasiturintiesiems ir viduriniajai klasei, Lietuvoje stebimas priešingas procesas. Europos Komisija pabrėžia, kad tai – tiesioginis ženklas, jog mūsų mokesčių sistema neužtikrina socialinio teisingumo.
Pajamų nelygybė Lietuvoje lieka viena didžiausių ES, o socialinės atskirties gilėjimas tampa vis labiau apčiuopiamas – tiek per šventes, tiek kasdienybėje.
Turtingasis sluoksnis ir toliau lobsta, kol mažiausias pajamas gaunanti dalis vis labiau skursta. Alvin Mahmudov/Unsplash nuotrauka
Daugiausiai Lietuvoje uždirba aukštos kvalifikacijos specialistai ir įmonių vadovai
Lietuvoje didžiausi atlyginimai šiuo metu siūlomi IT, finansų, administravimo, pardavimų ir vadovavimo specialistams – tai rodo darbo skelbimų analizė, kurią atliko CVMarket.lt. Įspūdingiausias pasiūlymas per pirmąjį metų ketvirtį buvo net 14 332 eurai „iki mokesčių“, siūlyti IT specialistui[4].
Nors tokie atlyginimai išimtis, dažniausiai IT profesionalams – vyresniesiems programuotojams, sistemų architektams ar duomenų inžinieriams – siūloma iki 5455 eurų. Finansų srityje fiksuotas maksimalus atlyginimas siekė 9720 eurų, o dažniausias – apie 4150 eurų.
Administravimo pozicijose buvo siūloma iki 9500 eurų, bet vidutiniškai – apie 4062 eurus. Pardavimų srityje tokia pati aukščiausia riba – 9500 eurų, tačiau įprasta maksimali alga siekė apie 3992 eurus. Vadovams – nuo skyrių iki operacijų vadovų – buvo siūloma iki 9000 eurų, o dažniausiai apie 4547 eurus. Visose šiose srityse reikalingi ne tik techniniai įgūdžiai, bet ir patirtis, gebėjimas savarankiškai spręsti problemas, dirbti komandoje ir valdyti procesus ar žmones.
