Premjeras stoja Žemaitaičio pusėn: nori, kad politikas ir toliau dirbtų su slapta informacija
Valstybės saugumo departamentas (VSD) aiškiai pareiškė – parlamentaras Remigijus Žemaitaitis neturėtų gauti leidimo dirbti su slapta informacija. Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis žada laikytis šios išvados ir jau trečiadienį priimti sprendimą, kuris, panašu, bus nepalankus Žemaitaičiui. „Neturiu pasirinkimo – įstatymas įpareigoja“, – sako jis.
Tuo tarpu premjeras Gintautas Paluckas rėžia priešingai, kad „valstybė ne pažymomis valdoma“. Jis nemato problemos, kad „aušriečių“ lyderis, nors ir be leidimo dirbti su slapta informacija, liktų Seimo delegacijoje NATO Parlamentinėje Asamblėjoje. Vyriausybės vadovas įsitikinęs, kad tai – politinis pasirinkimas[1].
Tačiau tokia pozicija be abejonės glumina parlamentui vadovaujantį S. Skvernelį: „Tai ne pažyma, o VSD atliktas patikrinimas ir teisinė išvada“. Jis pabrėžia, kad tai ne rekomendacija, o sprendimas su aiškiais motyvais.
O štai Viktorija Čmilytė-Nielsen kelia klausimą – kaip ir iš kur G. Paluckas susipažino su VSD išvada, jei ji skirta tik Seimo pirmininkui ir pačiam Žemaitaičiui? Politikę stebina ir premjero ryšys su „Nemuno aušros“ lyderiu, mat šis, pasak jos, R. Žemaitaitį ginantis „bet kokia proga“.
Žemaitaitis liks be VSD leidimo dirbti su slapta informacija
Praėjusią savaitę VSD atsisakė išduoti leidimą Seimo nariui Remigijui Žemaitaičiui dirbti su „visiškai slapta“ informacija[2].
Patikrinimo metu nustatyta, kad parlamentaro savybės ir ankstesni veiksmai kelia grėsmę valstybės paslapčių saugumui – todėl departamentas Seimui rekomendavo leidimo nesuteikti. Viena iš pagrindinių priežasčių – 2024 m. Konstitucinio Teismo išvada, kurioje konstatuota, kad R. Žemaitaitis antisemitiniais pareiškimais sulaužė Seimo nario priesaiką ir pažeidė Konstituciją.
Pats Žemaitaitis tokį sprendimą vadina politiniu susidorojimu ir tvirtina, kad tai – kerštas už jo „kitokią nuomonę“. Jis įsitikinęs, kad šis sprendimas neturi nieko bendro su nacionaliniu saugumu, o yra tiesiog dalis platesnio plano susidoroti su nepatogiais politikais. Visgi, politikas tikina, kad leidimo neturėjimas jam darbų netrukdys, nes jis neina pareigų, kurioms reikėtų prieigos prie įslaptintos informacijos.
Teisinę neliečiamybę išlaikiusį A. Dudėną padėjo „išsukti“ kolegos?
Tuo tarpu antradienį parlamente buvo svarstomas į „čekiukų“ skandalą įsivėlusio socialdemokrato Arūno Dudėno teisinės neliečiamybės panaikinimo klausimas, tik, panašu, nei politiko bendražygiai, nei „aušriečiai“, nei „valstiečiai“ savo kolegos linčo teismui įduoti nenorėjo, todėl dauguma šį balsavimą paprasčiausiai praleido[3].
Ir štai, vos dėl vieno bendražygio staiga susvyravo ir visa valdančioji koalicija – tikra draugystė juk darbais patikrinama. Tačiau pats A. Dudėnas teigė esantis įsitikinęs, kad nors ir kaip jį myli kolegos, dėl jo valdančioji koalicija esą nesugrius.
Tačiau dėl taip palankiai A. Dudėnui susiklosčiusios situacijos politikas išsaugojo savo teisinę neliečiamybę, o labiausiai tai nepatiko Seimo pirmininkui S. Skverneliui, kuris pažadėjo kartu su visais savo demokratais burtis trečiadienį ir spręsti, kaip toliau į šią situaciją reaguoti, mat tokiu būdu esą buvo sulaužytas esminis koalicinės sutarties punktas.
„Yra sutarimas, matyt, tokia nauja dauguma, matome, kad buvo „Nemuno aušros“, socialdemokratų ir „valstiečių“ frakcijų sutarimas – išėjo iš salės ir net nebalsavo. Manau, pamynė pagrindinį teisinės valstybės principą, neleidžiant institucijoms dirbti savo darbą“, – teigė S. Skvernelis.
Visgi, kad jokių vidinių susitarimų nebuvo, patvirtinęs socialdemokratų frakcijos seniūnas Remigijus Motuzas.
Raudonuoja ir prezidentas: iš gėdos nebeturi, kur akių dėti
Po to, kai Seimas nepritarė socialdemokrato A. Dudėno teisinės neliečiamybės panaikinimui, prezidentas Gitanas Nausėda neslėpė nusivylimo.
„Man yra labai gėda. Seimas su šita gėdos žyme dabar privalės gyventi“, – tvirtino Jo Ekscelencija[4].
Nors Generalinė prokurorė Nida Grunskienė pateikė duomenis, leidžiančius įtarti A. Dudėną sukčiavimu, dokumentų klastojimu ir piktnaudžiavimu – jis įtariamas fiktyviomis ataskaitomis gavęs per 10 tūkstančių eurų – Seimo nariai teisingumo procesui kelią užkirto.
Tam, kad parlamentaro teisinis imunitetas būtų panaikintas, reikėjo 71 balso, tačiau balsavime dalyvavo tik 69 parlamentarai. Nedalyvavo ne tik visas būrys socialdemokratų, bet ir didelė dalis „aušriečių“, valstiečių, konservatorių ir kitų frakcijų narių.
Į skandalą įsisukęs A. Dudėnas pats atsisakė supaprastinto proceso, siūlydamas sudaryti specialią komisiją, tikėdamasis švelnesnio vertinimo.
