Gariūnuose – gaisras atliekų rūšiavimo gamykloje: aiškinamasi, ar tai buvo padegimas
Sekmadienio rytą Vilniuje, Jočionių gatvėje, kilo didelis gaisras atliekų rūšiavimo gamykloje „Energesman“. Priešgaisrinė signalizacija suveikė 7:45 val., kai betoniniame tunelyje, kuriame laikomos netinkamos atliekos, pastebėta liepsna. Apsauga bandė ugnį gesinti savarankiškai, tačiau ugnis greitai išplito į kitus pastato sektorius, apimdama ir vietas, kur kaupiamos išrūšiuotos šiukšlės. Tačiau panašūs gaisro atvejai, į aplinką išmetantys itin kenksmingas medžiagas, sostinėje fiksuojami reguliariai – pastaruoju metu – net ir kasmet.
Gaisrą gesino net septynios autocisternos, keltuvas, vandens transportavimo mašina ir mobilusis štabas. Ugnis lokalizuota tik po kelių valandų, tačiau gamykloje vis dar vyksta smilkimo procesai. Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius pabrėžė, kad sklandus įvairių tarnybų bendradarbiavimas padėjo laiku suvaldyti situaciją[1].
Tuo metu atliekų tvarkymo įmonės vadovas Algirdas Blazgys teigia, jog gaisras galėjo kilti dėl netinkamų gyventojų išmestų atliekų, o paskutinis priešgaisrinis patikrinimas, atliktas kovą, jokių pažeidimų neparodė.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas – tiriamos kelios versijos, įskaitant padegimą, elektros instaliacijos gedimą ar rūšiavimo klaidas. Aplinkosaugininkai ir sveikatos specialistai įspėja, kad dūmai gali būti pavojingi sveikatai, todėl netoli gyvenantiems gyventojams rekomenduojama likti namuose, neužverti langų ir, pajutus negalavimus, nedelsiant kreiptis į medikus.
Šiuo metu vertinami gamyklos patirti nuostoliai ir planuojama, kaip greičiausiai atnaujinti jos darbą, kad atliekų surinkimas sostinėje nesutriktų.
Vos prieš kelis metus Gariūnuose degė ir dar vienas atliekų rūšiavimo centras „Ecoservice“
Tuo tarpu 2023-ųjų vasarą gaisras kilo ir Gariūnų rūšiavimo centre. Dėl gesinimo darbų buvo uždarytos kelių atkarpos, o gyventojams buvo išsiųsti perspėjimai apie galimus pavojus ir rekomendacijos vengti aplinkos.
Tačiau jau šį vasarį duris atvėrė po gaisro atkurtas „Ecoservice“[2]. Už 18 mln. eurų atnaujintas centras pristato pažangiausią atliekų rūšiavimo technologiją, įskaitant 9 optinius separatorius ir dirbtinį intelektą, leidžiantį dar efektyviau tvarkyti atliekas.
Gaisras, kuris sunaikino bendrovės įrangą ir dalį atsargų, tapo pagrindu diegti naują priešgaisrinę sistemą, galinčią per 10 minučių užpildyti visą gamybos patalpą putomis ir sustabdyti bet kokį galimą gaisro plitimą. Tuo pačiu „Ecoservice“ tęsia teisminį procesą su draudimo bendrove „Compensa Vienna Insurance Group“, siekdama atgauti 13,55 mln. eurų kompensaciją už patirtą žalą.
Pernai metais gaisro metu į Vilniaus orą pasklido pavojingos medžiagos
Pernai metų kovo 27 dieną taip pat kilo gaisras Vilniaus Panerių gatvėje, UAB „Ruvis“ teritorijoje[3]. Gaisras, kurio metu užsiliepsnojo ir atvira liepsna degė laikomos medžiagos, buvo užgesintas tik sekančią dieną – kovo 28 d., anksti ryte.
Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai operatyviai reaguodami į situaciją paėmė oro ir vandens mėginius bei atliko oro taršos sklidimo modeliavimus. Pirminiai tyrimai parodė, kad pavėjui nuo gaisro židinio buvo išmatuotos pavojingos benzeno koncentracijos.
Reaguodama į susidariusią situaciją Aplinkos apsaugos agentūra informavo, kad kietųjų dalelių koncentracija netoliese esančiose oro kokybės tyrimų stotyse pirmomis nakties valandomis buvo gerokai viršijusi leistinas normas, tačiau vėliau, atlikus tolesnius matavimus, situacija stabilizavosi. Tuo pat metu buvo imtasi priemonių, kad gaisro gesinimo metu susidaręs vanduo nepatektų į miesto nuotekų sistemą.
Po gaisro, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai pradėjo vertinti aplinkai padarytą žalą ir atliko neplaninį įmonės patikrinimą. Nors „Ruvis“ įmonė turi leidimą tvarkyti tiek pavojingas, tiek nepavojingas atliekas, šis incidentas sukėlė rimtų klausimų dėl įmonės aplinkosauginių standartų laikymosi.
Degė ir automobilių sąvartynas
Pernai metų kovo pabaigoje Vilniuje, Panerių gatvėje, kilo didelis gaisras automobilių sąvartyne. Į orą pakilo toksiškų dūmų stulpas, kuris buvo matomas iš daugelio miesto vietų[4].
Dėl padidėjusios oro taršos daliai netoliese esančių švietimo įstaigų buvo rekomenduota laikinai pereiti prie nuotolinio ugdymo.
Tuo metu Aplinkos apsaugos agentūra užfiksavo labai aukštą kietųjų dalelių koncentraciją, o aplinkosaugininkai pradėjo tyrimus dėl galimos žalos aplinkai. Gaisro vietoje buvo laikomas metalo laužas ir kitos degios medžiagos.
Didžiausia bėda vis dar taršiuose automobiliuose?
Tačiau valstybei ir toliau atrodo, kad labiausiai orą teršia ne pirmos jaunystės gatvėmis riedantys automobiliai, todėl didžiausią apynasrį reikia uždėti tiems, kurie neišgali nusipirkti mažiau taršaus automobilio, bet taip pat negali sau leisti kasdien po keletą valandų dardėti viešuoju transportu.
Nuo 2020-ųjų Lietuvoje pradėtas taikyti naujas automobilių taršos mokestis, kurio dydis priklauso nuo transporto priemonės išmetamo anglies dioksido (CO2) kiekio bei kuro rūšies. Šis mokestis – tai priemonė paskatinti gyventojus rinktis aplinkai draugiškesnius automobilius ir taip mažinti taršą.
CO2 emisijos kiekis, kuris yra nustatomas pagal gamintojo pateiktas technines specifikacijas ar registracijos dokumentus, tiesiogiai lemia, kokio dydžio mokestį teks mokėti. Kuo automobilis taršesnis – tuo didesnė ir mokesčio suma.
Tuo tarpu Lietuvoje vis dažniau fiksuojami stambūs aplinkos taršos atvejai, kurių padariniai – sunkiai atitaisomi. Štai naujausias pavyzdys – Kuršių nerijoje įmonė „Akordas 1“ neteisėtai išpylė per 1199 tonas nefrezuoto asfalto nacionalinio parko teritorijoje. Už tai skirta 5,2 mln. eurų bauda.
Didžiausia iki šiol bauda – net 103,9 mln. eurų – paskirta už Vilniaus rajone neteisėtai užkastas beveik 10 tūkst. tonų atliekų. Nelegalų sąvartyną, kuriame atliekos ir degintos, koordinavo jau teistas Darjušas Zareckis.
2018 m. Šilutės rajone pavojingomis naftos atliekomis užteršta 8 tūkst. kv. m teritorija. Žala – 55 mln. eurų. Tais pačiais metais Vilkaviškio įmonė „Gintrėja“ apkaltinta statybinių atliekų užkasimu – pareikalauta 33 mln. eurų.
Plačiai nuskambėjo ir „Grigeo Klaipėda“ skandalas – į Kuršių marias leidžiamos nuotekos įvertintos 48 mln. eurų žala. Tuo metu 2020 m. Alytaus padangų gaisras „Ekologistikos“ sandėlyje kainavo aplinkai 5,5 mln. eurų.
