LB: Pensijų reforma atneštų ne teigiamus pokyčius, bet infliaciją ir nesusipratimus
Lietuvos banko (LB) skaičiavimai rodo, kad leidus gyventojams 2026 m. pasiimti dalį antrosios pensijų pakopos santaupų, į rinką plūsteltų iki 3,4 mlrd. eurų, ko pasekoje, vartojimas šokteltų 2,4 mlrd. Eur, o BVP per metus pašoktų apie 1 proc., infliacija – 0,8 proc. Šis „šampano efektas“ būtų trumpalaikis: iki 2028‑ųjų ir ekonomikos augimas, ir kainų lygis grįžtų į anksčiau prognozuotas vėžes.
Tačiau ilgalaikės pasekmės esą būtų kur kas niūresnės. Masinis kaupėjų pasitraukimas beveik sulygintų pajamų pakeitimo normą su vienos pakopos pensija, ypač smogdamas mažiausiai uždirbantiems, kuriems svarbiausia yra valstybės subsidija kaupimui.
LB skaičiuoja, kad norint kompensuoti netektis, „Sodros“ tarifas turėtų kilti iki 9,5–10 proc., o norint pasiekti EBPO rekomenduojamą 70 proc. buvusių pajamų ribą – dar daugiau[1].
Alternatyva būtų per kelerius metus pritraukti apie 70 tūkst. naujų darbuotojų, tačiau tai – veikiau tik optimistinis scenarijus, kuris, neaišku, ar galėtų virsti realybe.
Tuo pat metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo atsisakyti automatinio gyventojų įtraukimo į kaupimą, leisti kartą per gyvenimą atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų (nuskaičiuojant 3 proc. dydžio mokestį) ir nustatyti galimybės pasitraukti terminą nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. rugsėjo 30 d.
Savo ruožtu LB ragina politikus nepasiduoti trumpalaikės vartojimo injekcijos žavesiui ir įvertinti riziką, kad ateityje pensijos taps dar menkesnės.
Masiškai pradėjus trauktis gyventojams, kentėtų ekonomika
Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė ramina visuomenę – planuojama pensijų kaupimo sistemos pertvarka nekelia grėsmės jos stabilumui. Pasak jos, gyventojų sprendimas trauktis iš antros pakopos labiausiai priklausys nuo pačių pensijų fondų – ar šie sugebės įtikinti klientus, kad verta likti. Ministrė pabrėžia, kad reforma siūlo daugiau lankstumo, o valstybės įnašas – papildoma paskata kaupti[2].
Lietuvos banko paskelbtoje analizėje įspėjama, jog, pasitraukus dideliam gyventojų skaičiui, ekonomika patirtų trumpalaikių svyravimų – šoktelėtų vartojimas, BVP ir infliacija, bet ilgainiui šie rodikliai nuslūgtų. Vis dėlto, didesnį nerimą kelia ilgalaikė pensijų pakankamumo perspektyva – senėjanti visuomenė ir mažėjantis pajamų pakeitimo santykis, kas gali reikšti dar kuklesnes pensijas ateityje.
I. Ruginienė akcentuoja, kad sprendimas kaupti – tai asmeninis žmonių pasirinkimas, todėl fondams tenka atsakomybė įrodyti, jog tą daryti verta. Ji ragina fondus ne tik rodyti gerus rezultatus, bet ir aktyviai šviesti klientus.
Kol kas Vyriausybė artėja prie įstatymo pataisų svarstymo, kurios, anot ministrės, iš esmės nesikeis nuo pradinio siūlymo.
Labiausiai išloš tie, kuriems tų pinigų reikia „čia ir dabar“
Valdančiųjų siūlomą pensijų fondų reformą sukritikavo ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Elena Leontjeva, rėžusi, kad galimybė „ištaškyti“ ilgus metus kauptas lėšas šiandien gali atnešti liūdnų rezultatų[3].
Pasak E. Leontjevos, dabartinė pensijų sistema paremta trimis ramsčiais – Sodros ir dviem privačiais fondais, buvo svarbus nepriklausomybės simbolis, tačiau laikui bėgant ši sistema pradėjo rodyti struktūrinius silpnumus.
Reforma, kurią siūlo Vyriausybė, esą gali sunaikinti šią struktūrą ir griauti visą sistemą iš pamatų. Būtent toks pokytis, anot ekonomistės, atskleidžia gilesnį visuomenės požiūrį į atsakomybę ir ilgalaikius įsipareigojimus: žmonės nori naudotis privačiu kaupimu, tačiau nenori prisiimti visų pasekmių, kai kalbama apie ateitį ir ilgalaikius sprendimus.
Visuomenėje pastebima įtampa dėl galimybės „išeiti“ iš pensijų kaupimo sistemos. Tai gali sukelti rinkos sutrikimus, mažesnę grąžą ir didesnes administracines išlaidas likusiems. Savo ruožtu E. Leontjeva siūlo, kad pasitraukusieji turėtų padengti bent dalį šių kaštų, kad nekeltų papildomos naštos tiems, kurie liks.
„Žmonės lygins skaičius, o esmė juose netelpa. Labiausiai „lango“ išeiti laukia tie, kam „pinigų reikia šiandien“. Tai momento pirmenybės klasika, o esminis civilizacijos laimėjimas yra kultūra, kurioje kaupti yra natūralu.
Be šios kultūros ir susilaikymo nebūtų progreso. Paradoksas tame, kad būtent tiems, kas neturi kasdienio pertekliaus, institucinio kaupimo disciplina yra itin reikalinga. Šiai grupei labiausiai gresia skurdas senatvėje. Tad kaupti reikia kaip tik jiems, neturintiems pertekliaus. Kad viena diena jis atsirastų.“ – teigia LLRI prezidentė.
Kita medalio pusė – žmonės nesutinka kaupti ten, kur buvo priverstinai įtraukti
Tačiau priverstinai įtraukti į pensijų kaupimo fondus gyventojai turi kiek kitokią poziciją šiuo klausimu. Esą didžiausia problema yra ne kaupimas oriai senatvei, bet metodas, kaip tai buvo padaryta.
„(…) Žmonės patys nepasirašė, o buvo automatiškai įrašyti ir įtraukti be teisės ką nors rinktis. Ir reiktų akcentuoti, kad toks įtraukimas irgi kainavo. Iš tokios prievartinės elgsenos ir kilo pagrindinis nepasitenkinimas.“ – teigė viena internautė.
Savo ruožtu E. Leontjeva paaiškino, kad LLRI esą visuomet buvo už laisvanorišką dalyvavimą pensijų kaupimo fonduose, o taip pat svarbu turėti omenyje, kad į Sodros sistemą žmogus jau įtraukiamas dar prieš jam pradedant darbuotis pirmą darbo dieną.
„Automatinio įtraukimo dabar atsisakoma, reikėtų keisti ir anuiteto sąlygas, žmogui suteikiant daugiau pasirinkimo, kai jis jau pasiekia pensiją.“ – aiškino ekonomistė.
Projektą kritikuojantys „laisviečiai“ lipa ant NT kainų mozolio
Tuo tarpu tokiam projektui nepritarianti buvusios Ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės vadovaujama Laisvės partija teigia, kad tokia reforma esą kaupimą daro ne lankstesniu, bet jį tiesiog sužlugdo[4].
„Jei ši reforma įsigalios, kaupimas pensijai taps mažai prasmingas tiek mažiau, tiek daugiau uždirbantiems.“ – rašė Laisvės partija.
Anot „laisviečių“, su problemomis bus susiduriama iškart – pirma jų – kai metus po reformos gyventojai galės atsiimti visą sukauptą sumą, o po to – tik 25 proc. Tad dauguma imsis pinigus išsigryninti iškart.
Toliau seka tai, kad valstybės paskata, kuri siekia 1,5 proc. VDU, bus pakeista GPM lengvata, kas reikš, jog lėšos nebus investuojamos, o išleidžiamos tiesiog vartojimui.
Rezultatai esą lauktų liūdni – ir infliacijos banga, ir, kaip tautiečiams dabar labai skauda, dar aukštesnės nekilnojamojo turto (NT) kainos.
„Dalis iš 8 mlrd. eurų iš pensijų fondų plūstels į rinką. Rezultatas – infliacija ir dar labiau nepasiekiamos būsto kainos.“ – rašė „laisviečiai“.
Tuo tarpu ši situacija esą labiausiai pasitarnautų uždirbantiems daugiausiai, mat šie galės daugiau susigrąžinti per įvairias mokesčių lengvatas, o uždirbantieji mažiausiai praras daugiau.
