SAM užsimojo įteisinti medikų nuotolinį darbą iš bet kokios vietos
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo įstatymų pakeitimus, leisiančius įvairiems gydytojams, įskaitant net ir odontologams, slaugytojams, akušeriams ir kitiems specialistams, teikti nuotolines paslaugas iš bet kurios vietos, neapsiribojant sveikatos priežiūros įstaiga. Tikslas – esą pagerinti paslaugų prieinamumą regionuose, kur medikų trūksta labiausiai. Tačiau ar tai tikrai pacientams skirtas palengvinimas, ar atvirkščiai – dar vienas žingsnis, kuris pablogintų sveikatos priežiūrą?
SAM pabrėžia, kad dabartinė tvarka griežta: gydytojai paslaugas gali teikti tik konkrečioje licencijuotoje įstaigoje, išskyrus retas išimtis, tokias kaip slauga ar paliatyvioji pagalba paciento namuose.
„Tokia tvarka riboja įstaigų vadovų galimybes suderinti skirtingus paslaugų teikimo būdus pacientams, taip pat yra sudėtinga užtikrinti medikų teisę dirbti nuotoliniu būdu“, – aiškina viceministrė Laimutė Vaidelienė[1].
Bet kyla klausimas: ar tikrai medikų teisė dirbti iš namų ar kavinės yra svarbesnė už paciento teisę į kokybišką apžiūrą? Tai net skamba kurioziškai – odontologas bendraudamas per ekraną neatliks dantų plombavimo ar kitos užduoties, lygiai taip pat, kaip rimtesnė diagnozė irgi negali būti išsiaiškinta nuotoliniu būdu, žvelgiant į pacientą per kompiuterio ekraną, tačiau SAM planuoja dar labiau išplėsti nuotolinio gydytojų darbo koncepciją.
Nuotolinis gydytojų darbas prasidėjo per COVID-19 pandemiją, tačiau neišnyksta iki šiol
Tiesa, SAM pabrėžia, jog nuotolinės konsultacijos Lietuvoje nėra naujiena – jos įgavo pagreitį per COVID-19 pandemiją, kai fizinis kontaktas buvo ribojamas.
Valstybinės ligonių kasos duomenys rodo, kad 2023 m. nuotolinės šeimos gydytojo ir jo komandos konsultacijos sudarė 18,4 % visų konsultacijų – tai 3 015 855 konsultacijos. 2024 m. šis skaičius išaugo iki 20 %.
Kitaip tariant, penktadalis visų šeimos gydytojo konsultacijų vyko per atstumą. Bet ar tikrai galime džiaugtis, kad kas penktas pacientas gydytojo akyse net nemato? Ir trumpa konsultacija su šeimos gydytoju apskritai vargiai gali būti lyginama su odontologų ar kitų specialistų darbu, kuriems būtinas tiesioginis kontaktas. Tačiau SAM siūlo įteisinti nuotolinį darbą iš bet kokios vietos visų tipų specialistams.
SAM tikina, kad nuotolinis gydytojų darbas yra regionų viltis
Ministerija teigia, kad naujovė leis sveikatos priežiūros įstaigų vadovams lanksčiau organizuoti paslaugas, o medikams – aptarnauti daugiau pacientų. Esą tobulėjančios technologijos sudaro sąlygas plėsti nuotolines paslaugas ir labiau atsižvelgti į pacientų poreikius. Be to, tai prisidės prie Vyriausybės programos 248 punkto įgyvendinimo, siekiant mažinti regionų netolygumus ir plėsti nuotolines konsultacijas – tiek tarp gydytojo ir paciento, tiek tarp pačių gydytojų.
Skamba gražiai, bet realybė kelia abejonių. Regionuose trūksta ne tik medikų, bet ir infrastruktūros – ar visi pacientai turi prieigą prie stabilaus interneto ir įrenginių? Ir kaip nuotoliniu būdu gydytojas diagnozuos rimtesnę ligą, pavyzdžiui, apčiuopęs pilvą ar įvertinęs danties būklę?
Ministerija giriasi, kad nuotolinės paslaugos – tai šiuolaikiškas sprendimas, tačiau pamiršta, kad sveikatos priežiūra – ne vien recepto išrašymas. Pacientai regionuose dažnai susiduria su sudėtingomis sveikatos problemomis, kurioms reikia ne tik pokalbio, bet ir fizinio kontakto.
Socialiniuose tinkluose jau sklinda kartūs, SAM planus pašiepiantys komentarai. Internautai klausia: negi dabar ir dantų kanalus „plombuosime“ per vaizdo skambutį, o gal gydytojas per ekraną nuspręs, kad mūsų karščiavimas – tik „nieko baisaus“? Ironiška, bet SAM siūlomas „lankstumas“ atrodo labiau kaip pigus būdas užmaskuoti tikrąją problemą – medikų trūkumą regionuose.
