Gydymo įstaigos piktnaudžiauja gaunamu finansavimu ir iš valstybės, ir iš pacientų?
Nuo 2026 metų Lietuvoje planuojama atsisakyti bet kokių priemokų už valstybės apmokamas sveikatos priežiūros paslaugas. Sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad gydymo įstaigos, sudariusios sutartis su Valstybine ligonių kasa, nebegalės reikalauti papildomo mokesčio iš pacientų už tai, kas jau turėtų būti nemokama. Graži idėja – prie privačių sveikatos priežiūros įstaigų, gaunančių finansavimą iš PSDF, galėtų prisirašyti visi to norintieji. Tik kiek iš tiesų ji įgyvendinama?
Tačiau gydytojų ir privačių klinikų atstovai skeptiški. Anot jų, tokia tvarka gali perkrauti viešąjį sektorių ir apriboti pacientų pasirinkimą[1].
Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė Auristida Gerliakienė prognozuoja, kad kai kurios paslaugos taps sunkiau prieinamos, o pacientai, anksčiau mokėję nedideles priemokas už kokybiškesnes paslaugas, dabar bus priversti laukti ilgose eilėse. Privačių įstaigų atstovai įspėja, kad uždraudus priemokas gali sumažėti galimybių pasirinkti modernesnius gydymo būdus ar priemones.
Tuo tarpu pacientų organizacijos palaiko idėją apie skaidresnę sistemą, bet pabrėžia būtinybę aiškiai reglamentuoti, už ką galima imti papildomus mokesčius. Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė teigia, kad žmonės dažnai nesupranta, už ką moka, o tai sukelia nepasitikėjimą sistema. Ji ragina peržiūrėti paslaugų įkainius, nes per mažas finansavimas gali lemti kai kurių paslaugų nykimą. Kol kas įstatymo projektas dar svarstomas, o galutinį sprendimą priims Seimas.
Mokamas, bet nemokamas gydymas: priemokų reketas turi baigtis
Dabar Lietuvoje jau įprasta, kad net ir už nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas pacientai turi susimokėti – kitaip tariant, moka net du kartus – pirmąjį – mokėdami mokesčius, antrąjį – norėdami gauti paslaugas.
Tokia praktika jau tapo įprasta kai kurioms gydymo įstaigoms, kurios jau ir taip gauna finansavimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), bet kadangi iki šiol tai pernelyg niekam nekliuvo, tai sprendimų tam pažaboti ir nebuvo.
Socialdemokratė Orinta Leiputė sako, kad vadinamosios priemokos virto sisteminiu piktnaudžiavimu – pacientai esą dažnai priversti mokėti už tokias „paslaugas“ kaip televizorius ar vienvietė palata, net jei jiems jų nereikia. Gydymo įstaigos dažnai remiasi teisinėmis spragomis, o nemokamos alternatyvos praktiškai nebūna – žmogus arba moka, arba lieka be paslaugos[2].
Pasak politikės, tokia tvarka ypač skaudžiai paliečia mažas pajamas gaunančius žmones – net 9 proc. Lietuvos gyventojų patiria katastrofiškas išlaidas sveikatai, o 6 proc. dėl to atsiduria skurdo rizikoje. Tai vieni blogiausių rodiklių ES.
Todėl Vyriausybė siūlo griežčiau reglamentuoti sistemą ir užtikrinti, kad privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti asmenys gautų visas būtinas paslaugas nemokamai. Tik taip esą galima atkurti pasitikėjimą valstybe ir sustabdyti „priemokų reketą“, kuris griauna teisingumo principus sveikatos apsaugoje.
Graži vizija – privačios gydymo įstaigos, prieinamos ne tik turtingiesiems
Užkimštos registratūros linijos, ilgos eilės ir mėnesiais laukiamas vizitas – tai vis dar daugelio pacientų realybė valstybinėse gydymo įstaigose. Vis dėlto daugelis pacientų lieka ištikimi viešajam sektoriui, tikėdamiesi, kad bent jau čia jiems neteks primokėti už gydymą. O privačios klinikos? Daug kam jos vis dar atrodo kaip brangi privilegija. Tačiau tai – ne visai tiesa.
Gydytojai ir Valstybinė ligonių kasa sako: net ir privačiose gydymo įstaigose galima gauti šeimos gydytojo, slaugytojo, ginekologo ar kitų specialistų paslaugas visiškai nemokamai – jei tik klinika turi sutartį su ligonių kasa, o pacientas yra draustas[3].
Tokios paslaugos kaip kraujo ar šlapimo tyrimai, EKG, spirometrija, gyvensenos konsultacijos – visa tai gali būti apmokama PSDF lėšomis. Pacientui reikia tik prisirašyti ir – svarbiausia – žinoti savo teises.
Deja, ne visos gydymo įstaigos sąžiningai apie tai informuoja, o kai kurios net reikalauja pacientų pačių pirkti vaistus ar priemones, nors tai daryti draudžia įstatymai.
Pernai sveikatos priežiūros įstaigoms buvo numatyti papildomi 94 mln. eurų
2024 metų rugpjūtį buvo nuspręsta skirti 67 mln. eurų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto rezervo ir 27 mln. eurų tiesiogiai iš PSDF biudžeto atsiskaityti už gydymo įstaigoms suteiktas viršsutartines sveikatos priežiūros paslaugas[4].
Šis papildomas finansavimas buvo skirtas užtikrinti gydymo įstaigoms galimybę teikti daugiau paslaugų nei buvo numatyta sutartyse su teritorinėmis ligonių kasomis.
Be to, atsižvelgiant į augantį lėšų poreikį prevencinėms programoms, buvo skirta papildomai 15 mln. eurų Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programai.
