Berlynas kategoriškai atmeta mintį, kad šiuo metu Vokietija galėtų pasiųsti savo karius į Ukrainą, bet kokį jų skaičių, tačiau Vokietijos kariuomenė svarsto įvairius scenarijus, kai aktyvūs karo veiksmai fronto linijose baigsis.
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas per „Deutschlandfunk“ radiją sakė sutinkąs su kancleriu Olafu Scholzu, kad šiuo metu nėra jokios kalbos apie Bundesvero karių pasiuntimą į Ukrainą, bet neatmetąs minties, kad jie galėtų dalyvauti taikos palaikymo misijoje.
Vienas dalykas yra sausumos kariai dabar, Vokietija tai atmeta, tačiau kitas klausimas, kas bus pasibaigus karo veiksmams, sakė B. Pistoriusas. Jis įsitikinęs, kad dabar ne laikas apie tai diskutuoti viešai, tačiau tai nereiškia, kad apie tai nemąsto ir nediskutuoja ekspertai.
B. Pistoriuso buvo paklausta, ar Vokietija bus pasirengusi prisidėti prie sąjungininkių, kai Prancūzija ir Jungtinė Karalystė atvirai diskutuoja apie galimą dalyvavimą taikos palaikymo misijoje Ukrainoje, o Vokietija to nedaro.
„Aš nesakiau, kad mes to nedarome. Sakiau, kad apie tai nekalbame. Mąstyti apie tai yra visai kas kita. Reikia galvoti apie viską, apie visas įmanomas situacijas ir būti kuo labiau pasiruošusiems visiems galimiems scenarijams. Bet tai nereiškia, kad mes atskleidžiame šiuos scenarijus ir norime apie juos spėlioti dabar (…) Mes rengiamės, bet darome tai konfidencialiai, neatskleidžiame visų kortų“, – sakė B. Pistoriusas.
Pasak jo, jei bus pasiektos paliaubos ir bus numatytos karinės taikos palaikymo priemonės, tada prasidės diskusijos, kas jose dalyvaus. Tai priklausys nuo mandato pobūdžio, jo apimties, reikalavimų, įskaitant prieštaraujančių partijų sutikimą. Šiandien rimtos diskusijos negali būti, bet apie tai reikės kalbėti, kai ateis laikas, ir neapeinant tų, kuriuos tai liečia, sakė ministras.
Elta pranešimas.
