Nuo matematikos olimpiadų – į investicijų pasaulį
Dar visai neseniai jis varžėsi su stipriausiais jaunaisiais matematikais, o dabar žengia į vienos didžiausių pasaulio investicijų valdymo institucijų aplinką. Vos 18 metų sulaukęs lietuvis Skomantas Urbonas pradėjo dirbti „Norges Bank Investment Management“ – Norvegijos valstybinio pensijų fondo užsienio investicijas valdančioje organizacijoje. Apie jaunuolį socialiniame tinkle paskelbė pats NBIM vadovas Nicolai Tangenas, pasveikinęs jį ir su gimtadieniu, ir su pirmąja darbo diena.
„Genijus: Skomantas Urbonas laimėjo matematikos olimpiadą Norvegijoje. Šiandien jam sukanka 18 metų ir jis pradeda dirbti fonde. Su gimtadieniu ir nuoširdžiai sveikiname!“ – rašoma Tangeno įraše. Žinia netruko pasklisti ir Lietuvoje, o dėmesį patraukė ne tik Skomanto amžius, bet ir neįprasta jo kelio kryptis – nuo mokyklinių matematikos olimpiadų iki darbo institucijoje, valdančioje milžinišką Norvegijos finansinį turtą.
Skomanto vardas Norvegijoje jau buvo spėjęs išgarsėti dėl jo pasiekimų matematikoje. Antrus metus Oslo tarptautinėje mokykloje besimokęs lietuvis laimėjo Norvegijos mokinių matematikos olimpiadą, pavadintą garsaus matematiko Nielso Henriko Abelio vardu. Pergalė jam atvėrė kelią atstovauti Norvegijai Tarptautinėje matematikos olimpiadoje.
Tai nebuvo pirmas rimtas jo pasirodymas. Dar ankstesniais metais jis buvo patekęs tarp stipriausių Norvegijos olimpiadininkų, o prieš persikeldamas į Oslą dvejus metus mokėsi Vilniaus licėjuje. Lietuvoje jis taip pat buvo pelnęs auksą nacionalinėje matematikos olimpiadoje ir atstovavo šaliai tarptautinėse varžybose.
Pats Skomantas yra ne kartą pabrėžęs, kad jam svarbūs ne vien medaliai. Vienu savo tikslų jis vadino norą suartinti Lietuvos ir Norvegijos matematikų bendruomenes, kad jos galėtų mokytis viena iš kitos. Jo požiūriu, matematika nėra vien formulės ar rezultatas – tai gebėjimas ieškoti sprendimų, suprasti problemą ir mąstyti kūrybiškai.
Už pergalę gautą prizą paaukojo Ukrainai
Laimėjęs Norvegijos matematikos olimpiadą Skomantas gavo 15 tūkst. Norvegijos kronų prizą. Tačiau pinigų sau nepasiliko – visą sumą nusprendė paaukoti Ukrainai[1].
Jaunuolis yra sakęs, kad niekada anksčiau neturėjo tokios pinigų sumos, tačiau nemanė, kad ji jam reikalingesnė nei žmonėms, kurių gyvybėms karo metu gresia pavojus. Savo sprendimo jis nelaikė ypatingu žygdarbiu – veikiau būtinu ir natūraliu pasirinkimu.
Skomantui tarptautinės matematikos varžybos taip pat nėra naujiena. Jis jau buvo atrinktas atstovauti Norvegijai Tarptautinėje matematikos olimpiadoje Australijoje, o vėliau ruošėsi ir varžyboms Šanchajuje. Konkurencija tokio lygio olimpiadose milžiniška – jose dalyvauja mokiniai iš daugiau kaip šimto valstybių, o kiekviena šalis atrenka tik nedidelę stipriausių dalyvių komandą.
Tokie rezultatai pareikalavo ir išskirtinės disciplinos. Skomantas yra pasakojęs, kad intensyviausiais laikotarpiais mokslams skirdavo po 10–14 valandų per dieną, o ruošdamasis olimpiadoms galėdavo kelias savaites iš eilės kasdien dirbti po keliolika valandų.
Matematiką atrado dar vaikystėje
Polinkis į skaičius išryškėjo labai anksti. Skomantas yra pasakojęs, kad daugybos lentelę išmoko būdamas vos trejų ar ketverių metų. Pastebėję jo gabumus, tėvai pradėjo ieškoti mokytojų, kurie galėtų padėti vaikui gilinti matematikos žinias, o vėliau jis pateko į olimpiadinės matematikos aplinką.
Vienu svarbiausių jo mokytojų tapo Eduardas Juška, dirbęs su olimpiadininkais. Pats Skomantas yra teigęs, kad būtent toks ankstyvas kryptingas darbas prisidėjo prie jo tolesnių rezultatų. Dar besimokydamas Lietuvoje jis pradėjo dalyvauti konkursuose, o didesnis proveržis įvyko dešimtoje klasėje, kai pelnė auksą Lietuvos matematikos olimpiadoje.
Persikėlęs į Norvegiją jaunuolis pasirinko aukščiausią matematikos lygį, kurį siūlo tarptautinio bakalaureato programa. Tačiau jo kasdienybė neapsiriboja vien skaičiais. Skomantas sportuoja, yra lankęs dziudo ir džiudžitsu, groja gitara, anksčiau skambino pianinu. Jo teigimu, sportas ir muzika padeda ugdyti discipliną, kūrybiškumą ir gebėjimą susidoroti su įtampa – savybes, kurios praverčia ir sprendžiant sudėtingus matematikos uždavinius.
Toliau – matematika, dirbtinis intelektas, kariuomenė ir darbas fonde
Savo ateitį Skomantas sieja su matematika, tačiau nebūtinai su tradicine akademine karjera. Jis yra sakęs, kad nenorėtų apsiriboti vien abstrakčių teoremų įrodinėjimu – daug labiau jį domina matematikos panaudojimas realioms problemoms spręsti. Viena sričių, kurią jis mato kaip galimą savo ateities kryptį, yra dirbtinis intelektas.
Vaikinas taip pat yra svarstęs prieš universitetines studijas padaryti metų pertrauką ir grįžti į Lietuvą atlikti karinę tarnybą. Tuo laikotarpiu jis ketino savarankiškai gilintis į aukštąją matematiką ir tik vėliau rinktis studijas. Tokie planai dera su jo paties ne kartą pabrėžta nuostata, kad disciplina ir gebėjimas spręsti problemas svarbūs ne tik moksluose, bet ir gyvenime apskritai.
