Vietiniai gyventojai po naujienos jaučiasi sumišę
Darbo vietos, geresni keliai ir daugiau gyvybės nykstančiame kaime – arba baimė, kad šalia namų atsirasiantis gynybos pramonės objektas vieną dieną gali tapti taikiniu. Tokias visiškai skirtingas nuotaikas Upytėje sukėlė žinia apie planuojamą „RSI Europe“ dronų gamyklą.
„Tegu daro, bus darbo vietų žmonėms“, – prieš pat įžengdamas į vietinę kaimo parduotuvę BNS sakė senjoras[1].
Tačiau ne visi į projektą žvelgia taip ramiai. Vieni vietiniai tikisi, kad investicija atgaivins kaimą, kiti abejoja, ar žadamos darbo vietos apskritai atiteks upytiečiams, o daliai gyventojų didžiausią nerimą kelia pats gamyklos pobūdis – gynybos pramonės objektas šalia gyvenamosios vietos.
„RSI Europe“ gamyklą numatyta statyti beveik 125 hektarų teritorijoje, maždaug už 1–2 kilometrų nuo Upytės ir Tarnagalos. Šiose gyvenvietėse kartu gyvena apie 650 žmonių. Projekto statybų pradžia planuojama kitų metų pradžioje, jam jau suteiktas stambaus projekto statusas.
Ar darbo vietos tikrai atiteks vietiniams?
Dalis gyventojų viliasi, kad naujas pramonės objektas kaimui reikš ne tik investicijas, bet ir daugiau darbo bei geresnę infrastruktūrą. Kai kurie tikisi ir aplinkinių kelių sutvarkymo.
„Bus daugiau žmonėms darbo galbūt, gal kokį upytietį įdarbins“, – svarstė pensininkė Aldona Grybienė, didžiąją dalį gyvenimo dirbusi ūkyje Panevėžio apylinkėse.
„RSI Europe“ vadovo Tomo Milašausko teigimu, gamykloje galėtų atsirasti iki 40 darbo vietų. Maždaug trečdalis jų būtų skirtos aukštos kvalifikacijos inžinieriams ir technikos specialistams.
Būtent tai daliai bendruomenės kelia abejonių. Vietos bendruomenės „Upytės žemė“ pirmininkas ir bendrovės „Genetiniai ištekliai“ vadovas Audrius Zalatoris nėra tikras, kiek realu, kad šiomis darbo vietomis pasinaudos patys vietiniai.
„Kokia bus reakcija žmonių, šiandien tikrai neatsakysiu. Bet kad visi bus patenkinti ir plos… Nežinau, kas čia (Upytėje – BNS) galėtų pretenduoti į tas darbo vietas. Tokiai gamyklai reikės aukštos kvalifikacijos specialistų“, – sakė A. Zalatoris.
Nerimas dėl žemės ir saugumo
Klausimų kyla ir dėl gamyklai numatytos teritorijos. Šiuo metu sklypas naudojamas žemės ūkio veiklai, todėl dalies pievų ir ganyklų netekimas reikštų, kad reikės ieškoti naujų plotų gyvuliams laikyti ir pašarams ruošti.
Dar jautresnė tema – saugumas. Kai kurie vietiniai baiminasi, kad gynybos pramonės objektas galimo karinio konflikto metu galėtų tapti potencialiu taikiniu. Dėl to abejojama, ar gamyklai pasirinkta vieta nėra pernelyg arti gyvenamųjų teritorijų.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius yra aiškinęs, kad informacija apie pasirinktą gamyklos vietą anksčiau nebuvo viešinama dėl saugumo priežasčių.
„Reikia žiūrėti plačiau“
Upytės klebonas Gediminas Jankūnas projektą vertina kaip svarbų šalies saugumui. Jo teigimu, Lietuvai naudinga reikalingą gynybos produkciją gaminti savo teritorijoje, o visiškai nuo gyvenviečių nutolusią vietą tokio dydžio šalyje rasti būtų sudėtinga.
„O kur jiems pasidėti? Lietuva nėra jau tokia didelė. (…) Čia reikia žiūrėti bendrojo gėrio ir kad valstybės interesai būtų saugomi“, – teigė G. Jankūnas.
Dvasininkas taip pat pabrėžia, kad apie tokio masto pokyčius vietos žmonės turi būti tinkamai informuojami, tačiau ragina į projektą žvelgti ne vien per asmeninės naudos ar nepatogumų prizmę.
„Čia reikia galvoti ne „mano daržas, mano pupos“, bet truputėlį plačiau“, – pabrėžė dvasininkas.
Būsima dronų gamykla Upytėje jau tapo ne vien ekonomikos ar gynybos klausimu. Vieniems ji simbolizuoja galimybę kaimui atsigauti, kitiems – naujas rizikas ir nežinomybę. Aišku viena: toks projektas pakeis ne tik aplinkinį kraštovaizdį, bet ir pačios bendruomenės gyvenimą.
