Mokyklose – griežtesnės taisyklės
Italijos mokyklose gali įsigalioti nauji ribojimai, susiję tiek su užsienio mokinių skaičiumi klasėse, tiek su veidą dengiančiais drabužiais. Premjerė Giorgia Meloni paskelbė, kad vyriausybė rengia priemones, kuriomis siekiama stiprinti migrantų integraciją į šalies švietimo sistemą ir aiškiau apibrėžti mokyklose galiojančias taisykles.
Planuojama, kad Ministrų kabinetui bus pateiktas siūlymas įstatymu nustatyti didžiausią leidžiamą užsienio mokinių skaičių vienoje klasėje. Kartu būtų draudžiama mokyklose dėvėti burkas ir nikabus – veidą iš dalies arba visiškai dengiančius drabužius[1].
Dar viena planuojama priemonė būtų susijusi su mokinių šeimomis. Jei užsienio kilmės vaikui kiltų rimtų sunkumų integruojantis į mokyklos aplinką, jo tėvams galėtų būti nustatytas reikalavimas mokytis italų kalbos. Valdžios teigimu, tai turėtų padėti ne tik vaikams lengviau prisitaikyti mokykloje, bet ir jų šeimoms aktyviau įsitraukti į šalies visuomeninį gyvenimą.
Užsienio mokinių skaičius ribojamas jau dabar
Užsienio mokinių dalies ribojimas Italijos mokyklose nėra visiškai nauja idėja. Dar nuo 2010 metų galioja tvarka, pagal kurią užsienio pilietybę turintys mokiniai paprastai gali sudaryti ne daugiau kaip 30 proc. vienos klasės ar mokyklos mokinių.
Vis dėlto ši riba nėra nekintama. Ji gali būti padidinta tais atvejais, kai mokiniai pakankamai gerai moka italų kalbą, pavyzdžiui, jei yra gimę Italijoje ir ten augę. Kita vertus, riba gali būti sumažinta klasėse, kuriose užsienio mokiniams trūksta kalbos žinių ir reikia daugiau pagalbos prisitaikant prie mokymosi sistemos.
G. Meloni kol kas nedetalizavo, kaip tiksliai būtų keičiama dabar galiojanti 30 proc. taisyklė ir ar naujas reguliavimas būtų vienodas visoms šalies mokykloms. Italijos nacionalinio statistikos instituto duomenimis, užsienio pilietybę turintys mokiniai šiuo metu sudaro kiek mažiau nei 12 proc. visų šalies mokyklų mokinių.
Šis klausimas Italijoje tampa vis aktualesnis ir dėl migracijos masto. Šalis yra viena pagrindinių migrantų atvykimo krypčių Europoje, todėl integracijos tema vis dažniau aptariama ne tik šalies politikoje, bet ir švietimo sistemoje.
Burkų ir nikabų klausimas – politinių diskusijų centre
Italijoje šiuo metu nėra atskiro įstatymo, kuris visoje šalyje tiesiogiai draustų burkas ar nikabus mokyklose ir kitose viešose vietose. Tačiau dar 1975 metais priimtas teisės aktas riboja šalmų, drabužių ar kitų priemonių naudojimą, jei dėl jų be pagrįstos priežasties tampa sunku nustatyti žmogaus tapatybę.
2008 metais Italijos aukščiausiasis administracinis teismas išaiškino, kad visą veidą dengiantys drabužiai gali būti dėvimi dėl religinių ar kultūrinių priežasčių. Tačiau žmogus turi būti pasirengęs atidengti veidą tais atvejais, kai pareigūnams ar kitoms institucijoms reikia patikrinti jo tapatybę.
Diskusijos dėl tokių drabužių ribojimo Italijoje pastaruoju metu suaktyvėjo. Griežtesnių taisyklių siekia ne tik G. Meloni politinė stovykla, bet ir kitos dešiniosios politinės jėgos, kurios ragina aiškiau reglamentuoti veidą dengiančių drabužių naudojimą viešose erdvėse.
Todėl migracijos, užsienio mokinių integracijos ir kultūrinių skirtumų klausimai vis labiau persikelia į šalies politinės darbotvarkės centrą. Artėjant parlamento rinkimams, šios temos gali tapti vienomis svarbiausių diskusijų apie Italijos migracijos ir švietimo politiką.
