Poliklinikos užveria duris neplanuotiems vizitams
Į gydytojo kabinetą be kvietimo patekti darosi vis sunkiau, mat vis daugiau poliklinikų įsirengia elektronines spynas, kurios neleidžia pacientams savavališkai atidaryti kabineto durų iš koridoriaus. Jos atsiveria tik gydytojui pakvietus pacientą arba naudojant specialią darbuotojo kortelę.
Tokios priemonės imtasi dėl ilgą laiką besikartojančių situacijų, kai pacientai pas gydytoją užsukdavo ne savo vizito metu arba visai be registracijos. Dažnai žmonės tikindavo norintys užduoti vieną trumpą klausimą, tačiau toks pokalbis neretai virsdavo prašymu išrašyti vaistus, siuntimą ar suteikti kitą paslaugą be išankstinės registracijos[1].
Šeškinės poliklinikos gydytojas Paulius Jacevičius pasakojo, kad pacientai kartais į kabinetą bando patekti net tuomet, kai gydytojas konsultuoja kitą žmogų ar turi pertrauką. Pasak jo, tokie netikėti apsilankymai kelia ir privatumo problemų – įsiveržęs žmogus gali užklupti kitą pacientą apžiūros metu.
Apie panašias situacijas kalbėjo ir Vilniaus rajono poliklinikos šeimos gydytojas Tadas Daugėla. Jo teigimu, per valandą pasitaikydavo net keli pacientai, norintys „tik paklausti“. Tačiau dalis tokių pokalbių galiausiai virsdavo prašymais suteikti medicininę paslaugą be eilės.
Medikai pabrėžia, kad kiekvienas toks trukdis išblaško gydytoją, išbalansuoja suplanuotą darbo ritmą ir atima dalį laiko iš registruotų pacientų. Po netikėto pokalbio gydytojui taip pat reikia iš naujo susikaupti ir grįžti prie ankstesnės konsultacijos.
Pacientai prie naujos sistemos pratinami per elektroninę eilę
Kai kuriose gydymo įstaigose elektroninės spynos veikia kartu su pacientų eilių valdymo sistema. Atvykęs žmogus terminale patvirtina savo registraciją ir gauna numerį. Gydytojas kompiuteryje mato, kad pacientas jau laukia, o atėjus numatytam vizito laikui jo numeris parodomas prie kabineto ir durys atrakinamos.
T. Daugėla aiškino, kad tokia sistema leidžia gydytojui iš karto matyti, ar registruotas pacientas jau atvyko. Taip siekiama išvengti bereikalingo būriavimosi prie kabinetų ir situacijų, kai žmonės patys bando spręsti, kieno eilė užeiti.
Dalis pacientų tokį sprendimą vertina palankiai, nes sumažėjo bandymų patekti pas gydytoją be eilės, o koridoriuose tapo ramiau ir tvarkingiau. Kiti vis dar pasigenda galimybės greitai kreiptis į gydytoją dėl trumpo klausimo, ypač tais atvejais, kai sunku prisiskambinti į registratūrą.
P. Jacevičius teigė, kad pacientai pamažu prie pasikeitusios tvarkos pripranta. Paprastesnius klausimus žmonės gali spręsti kreipdamiesi į registratūrą ar slaugytoją, o pas gydytoją atvykti paskirtu laiku. Tokiu būdu siekiama apsaugoti pacientų privatumą, sumažinti medikų darbo trikdžius ir užtikrinti sklandesnį pacientų srautą.
Nuo spalio dalį gydytojų darbų perims slaugytojai
Nuo spalio 1-osios keisis ir dalies paslaugų teikimas šeimos gydytojo komandoje – slaugytojams bus suteikta daugiau savarankiškumo. Jie galės skirti kai kuriuos laboratorinius tyrimus, atlikti greituosius testus ir tam tikrais atvejais įvertinti jų rezultatus.
Pavyzdžiui, slaugytojai galės skirti dalį tyrimų prieš planuojamas procedūras bei atlikti testus dėl kai kurių kvėpavimo takų ir virusinių infekcijų. Išplėstinės praktikos slaugytojams numatomos dar platesnės galimybės vertinant pasėlių tyrimų rezultatus.
Sveikatos apsaugos ministerija tikisi, kad taip bus aiškiau paskirstytos užduotys tarp šeimos gydytojo komandos narių. Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis pabrėžia, kad slaugytojams perėmus jų kompetenciją atitinkančias funkcijas, gydytojai galės daugiau dėmesio skirti pacientams, kuriems būtina jų konsultacija, diagnozės nustatymas ar gydymo sprendimai.
Kartu keisis ir kai kurių skiepijimo paslaugų finansavimas – papildomi priedai bus mokami už nustatytų gyventojų grupių vakcinaciją, įskaitant skiepus nuo gripo ir COVID-19.
