„Vieningoji Rusija“ išlaiko aiškią persvarą
Pirminiai Rusijos Centrinės rinkimų komisijos duomenys rodė, kad „Vieningoji Rusija“ partijų sąrašų dalyje surinko apie 57,5–58 proc. balsų. Be to, Kremliaus partijos kandidatai pirmavo daugelyje vienmandačių apygardų.
Rusijos rinkimų sistema yra mišri. Pusė iš 450 Valstybės Dūmos narių renkama pagal partijų sąrašus, likę 225 – atskirose vienmandatėse apygardose. Dėl šios sistemos daugumą apygardų laiminti didžiausia partija gali gauti gerokai didesnę mandatų dalį, nei rodo jos rezultatas partijų sąrašų balsavime.
„Vieningoji Rusija“ laimėjo visus Rusijos parlamento rinkimus nuo 2003 metų. Ankstesnės kadencijos Dūmoje ji taip pat turėjo konstitucinę daugumą, leidusią priimti įstatymus ir Konstitucijos pataisas be kitų frakcijų paramos.
Buvęs Rusijos prezidentas ir dabartinis Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad rezultatas rodo gyventojų pasitikėjimą partija. Galutiniai rezultatai ir tikslus mandatų pasiskirstymas dar turės būti patvirtinti.
Rinkimai vyko beveik be karo politikai prieštaraujančių kandidatų
Svarbiausiu rinkimų kampanijos įvykiu tapo „Jabloko“ pašalinimas iš nacionalinio balsavimo. Tai buvo vienintelė oficialiai registruota Rusijos partija, atvirai pasisakiusi už paliaubas, diplomatines derybas ir karo Ukrainoje nutraukimą.
Rugpjūčio 10 dieną Rusijos Aukščiausiasis Teismas patenkino nacionalistinės, Kremlių remiančios partijos „Rodina“ skundą. Jame teigta, kad „Jabloko“ esą gavo nedeklaruotos ir užsienio paramos. Partijos vadovybė kaltinimus atmetė ir sprendimą pavadino politiškai motyvuotu.
Kai kuriems „Jabloko“ atstovams buvo leista dalyvauti atskirose vienmandatėse apygardose, tačiau partija negalėjo pateikti bendro nacionalinio kandidatų sąrašo.
„Jabloko“ lyderis Nikolajus Rybakovas sugadino savo balsalapį, įrašydamas partijos pavadinimą ir žodžius „Už taiką“. Vienas partijos įkūrėjų Grigorijus Javlinskis pareiškė, kad partijos pašalinimas reiškia valdžios atsisakymą kalbėtis su žmonėmis, keliančiais jai nepatogius klausimus.
Oficialios opozicijos ribos iš anksto apibrėžtos
Kitos į Dūmą pretenduojančios partijos – Komunistų partija, Liberalų demokratų partija, „Naujieji žmonės“ ir „Teisingoji Rusija“ – formaliai konkuruoja su „Vieningąja Rusija“, tačiau pagrindiniais valstybės politikos klausimais remia Kremlių.
Šių partijų deputatai palaikė svarbiausius įstatymus, susijusius su karu Ukrainoje, Rusijos paskelbtomis aneksijomis, kariuomenės finansavimu ir represinėmis priemonėmis prieš valdžios kritikus.
Jų dalyvavimas leidžia rinkėjams išreikšti nepasitenkinimą ekonomine ar socialine politika neperžengiant valdžios nustatytų politinių ribų. Analitikai tokias politines jėgas vadina sistemine opozicija.
Berlyne veikiantis NEST tyrimų centras prieš rinkimus prognozavo, kad ekonominiai sunkumai ir karo nuovargis gali dalį rinkėjų paskatinti balsuoti už komunistus ar „Naujųjų žmonių“ partiją. Vis dėlto tai nekėlė realios grėsmės „Vieningosios Rusijos“ kontrolei.
Stebėtojai skelbė apie ribojimus ir galimus pažeidimus
„Jabloko“ pranešė, kad vienas jos rinkimų stebėtojas Sankt Peterburge prarado sąmonę po policijos veiksmų. Partija taip pat skundėsi, kad jos atstovams buvo trukdoma patekti į balsavimo apylinkes, ribojamas judėjimas ir galimybės stebėti balsų skaičiavimą.
Yra pranešimų apie valstybės tarnautojų ir didelių bendrovių darbuotojų spaudimą balsuoti elektroniniu būdu arba rinkimų pradžioje. Kritikai teigė, kad tokia sistema sudaro sąlygas kontroliuoti darbuotojų dalyvavimą ir dirbtinai didinti aktyvumą.
Opozicijos atstovai taip pat skelbė apie balsalapių klastojimo, priverstinio balsavimo ir iš anksto užpildytų balsalapių atvejus. Atskirų vaizdo įrašų autentiškumo bei nurodytų aplinkybių ne visais atvejais buvo galima nepriklausomai patikrinti. Rusijos valdžia kaltinimus sisteminiu sukčiavimu atmeta. Centrinės rinkimų komisijos pirmininkė Ela Pamfilova teigė, kad balsavimas, nepaisant išorinio spaudimo, vyko sklandžiai.
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rinkimų puslapyje prie 2026 metų Rusijos parlamento rinkimų nebuvo nurodyta tarptautinė stebėjimo misija ar paskelbta jos preliminari ataskaita. Tai apribojo galimybę rinkimų procesą įvertinti pagal įprastus tarptautinio stebėjimo kriterijus.
Balsavimas surengtas ir okupuotose Ukrainos teritorijose
Rusija į rinkimus įtraukė Krymą bei savo kontroliuojamas Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono sričių dalis. Maskva šias teritorijas laiko Rusijos dalimi, nors Jungtinės Tautos ir didžioji tarptautinės bendruomenės dalis aneksijos nepripažįsta.
Balsavimo apylinkės veikė ir Mariupolyje bei kituose Rusijos kariuomenės kontroliuojamuose Ukrainos miestuose. Kyjivas tokį balsavimą pavadino neteisėtu ir pareiškė, kad jo rezultatai nesukuria jokių teisinių pasekmių Ukrainos teritoriniam vientisumui.
Rinkimų rengimas teritorijose, kuriose gyventojai gyvena karinės okupacijos sąlygomis, kelia papildomų abejonių dėl laisvo politinės valios išreiškimo. Nepriklausomi stebėtojai ten turi labai ribotas galimybes dirbti, o dalis gyventojų yra pasitraukę arba priverstinai perkelti.
Paskutinę rinkimų dieną Maskvą atakavo dronai
Balsavimo pabaigą užgožė viena didžiausių Ukrainos dronų atakų prieš Maskvą ir aplinkinius regionus nuo karo pradžios.
Maskvos meras Sergejus Sobianinas pareiškė, kad į sostinę skrido šimtai bepiločių orlaivių. Rusijos gynybos ministerija skelbė per 24 valandas numušusi beveik 2 000 dronų ir 8 sparnuotąsias raketas skirtinguose šalies regionuose.
Šie skaičiai nebuvo nepriklausomai patvirtinti. Vakarų ir Ukrainos analitikai ne kartą yra pastebėję didelius skirtumus tarp Maskvos skelbiamų numuštų bepiločių orlaivių skaičių ir kitų turimų vertinimų.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad buvo smogta Maskvos regione esantiems naftos pramonės ir logistikos objektams. Pasak jo, atakai naudotos Ukrainoje pagamintos tolimojo nuotolio priemonės, įskaitant sparnuotąsias raketas „Flamingo“.
Rusijos pareigūnai skelbė apie žuvusiuosius Maskvos srityje ir Rusijos kontroliuojamoje Chersono srities dalyje. Skirtingų šaltinių pateikti aukų skaičiai iš pradžių nesutapo.
S. Sobianinas tvirtino, kad ataka buvo suplanuota siekiant sutrikdyti rinkimus. Ukrainos vadovybė nurodė karinius ir energetinius operacijos tikslus, tačiau tiesiogiai nesusiejo smūgių laiko su Rusijos balsavimu.
Rinkimų infrastruktūra patyrė kibernetinių atakų
Rusijos Centrinė rinkimų komisija taip pat pranešė apie daugiau kaip 1 000 paskirstytųjų paslaugos trikdymo, arba DDoS, atakų bangų prieš rinkimų informacines sistemas.
E. Pamfilova teigė, kad atakos buvo labai intensyvios, koordinuotos ir esą vykdytos naudojant dirbtinio intelekto priemones. Atsakingų asmenų ar valstybių ji neįvardijo, viešai patikrinamų techninių įrodymų nepateikė.
Maskvos pareigūnai pareiškė atrėmę ataką prieš nuotolinio elektroninio balsavimo sistemą. Apie ryšio linijų sabotažą buvo pranešta ir Rusijos Tolimuosiuose Rytuose.
Elektroninis balsavimas Rusijoje vertinamas prieštaringai. Valdžia jį pristato kaip patogų ir saugų, o kritikai pabrėžia, kad uždara technologinė sistema apsunkina nepriklausomą balsų patikrinimą.
Tremtyje gyvenantys rusai balsavimą pavertė protestu
Tūkstančiai iš Rusijos išvykusių piliečių atėjo balsuoti Armėnijoje, Sakartvele, Kazachstane ir Europos valstybėse. Daugelis jų pripažino nesitikintys pakeisti rinkimų rezultato, tačiau dalyvavimą laikė simboliniu pasipriešinimu V. Putino valdžiai ir karui.
Tremtyje veikiančios opozicijos grupės ragino valdžios priešininkus į balsavimo apylinkes ateiti vidurdienį. Kai kuriose Rusijos ir užsienio apylinkėse susidarė ilgos eilės.
Berlyne protestuotojai rengė akcijas prieš karą ir reikalavo paleisti Rusijoje kalinamus politinius oponentus. Šios akcijos parodė, kad už šalies ribų egzistuoja aktyvi politinė bendruomenė, tačiau jos poveikis oficialiems rinkimų rezultatams išlieka ribotas.
Kremlius rezultatą pateiks kaip karo politikos mandatą
V. Putinas prieš rinkimus siejo balsavimą su šalies vienybe ir parama Rusijos kariams. Todėl „Vieningosios Rusijos“ pergalė greičiausiai bus pristatoma kaip visuomenės pritarimas prezidento vykdomai politikai.
Tačiau rinkimų rezultatą sunku laikyti tiksliu visuomenės požiūrio į karą matu. Atviri karo kritikai negalėjo lygiomis sąlygomis dalyvauti, žiniasklaida yra kontroliuojama, o už kariuomenės „diskreditavimą“ ir valdžios melagingomis laikomas žinias gresia ilgos laisvės atėmimo bausmės.
Oficialus beveik 57 proc. aktyvumas taip pat neatsako, kiek rinkėjų balsavo laisva valia, kiek dalyvavo dėl darbdavių ar valstybinių įstaigų spaudimo ir kiek nusivylusių gyventojų pasirinko apskritai nebalsuoti.
Pirminiai rezultatai patvirtina, kad Valstybės Dūmos politinė kryptis iš esmės nesikeis. Kremlius išsaugos patikimą įstatymų leidybos atramą, o parlamente likusios opozicinės frakcijos galės ginčytis dėl ekonominių ir socialinių klausimų tol, kol nebus ginčijami svarbiausi valdžios ir karo politikos pagrindai.
Šaltiniai
„Euronews“. (2026). Russians vote in final day of parliamentary elections. https://www.euronews.com/2026/09/20/russians-vote-in-final-day-of-parliamentary-elections
„Reuters“. (2026). Russia’s ruling pro-Putin party on track to win wartime election after drones strike Moscow. https://www.reuters.com/world/europe/russian-election-cast-test-support-ukraine-war-enters-final-day-2026-09-20/
„Associated Press“. (2026). Early results show Russia’s main Kremlin party dominating tightly controlled parliamentary vote. https://apnews.com/article/russia-election-parliament-duma-putin-ukraine-6f3df3716cbcf8c96711b688762b450b
