Berlyne „Die Linke“ daugiau nei padvigubino rezultatą
Preliminariais galutiniais duomenimis, „Die Linke“ Berlyne surinko 25,7 proc. balsų. 2023 metų pakartotiniuose rinkimuose partija buvo gavusi 12,2 proc., todėl jos parama per vieną kadenciją daugiau nei padvigubėjo.
CDU, iki šiol vadovavusi miesto valdžiai, surinko 18,8 proc. Prieš 3 metus už partiją balsavo 28,2 proc. rinkėjų. Toks nuosmukis reiškia, kad dabartinė CDU vadovaujama miesto vyriausybė neteko rinkėjų mandato tęsti darbą ankstesne sudėtimi.
AfD užėmė trečiąją vietą su 16,3 proc. balsų. Tai reikšmingas augimas, palyginti su 9,1 proc. rezultatu 2023 metais, tačiau Berlyne partijos populiarumas išlieka gerokai mažesnis nei rytinėse Vokietijos žemėse.
Žalieji surinko 14,3 proc., o SPD – vos 12,1 proc. Socialdemokratams tai blogiausias rezultatas per visą Berlyno žemių rinkimų istoriją. Saros Wagenknecht sąjunga BSW gavo 4,8 proc. ir neperžengė 5 proc. slenksčio.
Būsto krizė tapo svarbiausiu Berlyno rinkimų klausimu
„Die Linke“ pergalę daugiausia lėmė Berlyno būsto ir nuomos kainų krizė. Partijos kandidatė į valdančiojo burmistro postą Elif Eralp žadėjo sustabdyti spekuliaciją gyvenamuoju būstu ir perimti didžiųjų nekilnojamojo turto bendrovių butus į miesto nuosavybę.
2021 metais surengtame referendume 58 proc. balsavusių berlyniečių pritarė siūlymui iš bendrovių, turinčių daugiau kaip 3 000 butų, perimti dalį gyvenamojo turto. Referendumas buvo konsultacinis, todėl miesto valdžia neprivalėjo tiesiogiai įgyvendinti jo rezultatų.
Kalbama apie maždaug 220 000 butų. Kritikai perspėja, kad jų perėmimas miestui galėtų kainuoti apie 20 mlrd. eurų ir sumažintų galimybes finansuoti naujų būstų statybą, mokyklas bei viešąjį transportą.
Naujausios apklausos rodo, kad didžiųjų būsto bendrovių nuosavybės perėmimui šiuo metu pritaria maždaug 37 proc. rinkėjų. Vis dėlto „Die Linke“ buvo laikoma partija, geriausiai suprantančia nuomininkų problemas.
Kairieji mobilizavo jaunus Berlyno rinkėjus
Ypač stiprios paramos „Die Linke“ sulaukė tarp jaunų miesto gyventojų. Už partiją balsavo 55 proc. 16–24 metų moterų ir 40 proc. tos pačios amžiaus grupės vyrų.
Tarp 30–44 metų rinkėjų „Die Linke“ taip pat tapo populiariausia partija, surinkusi maždaug trečdalį balsų. CDU geriausiai pasirodė tarp vyresnių nei 60 metų žmonių.
Rinkėjų apklausos rodo, kad Berlyno rezultatą pirmiausia nulėmė miesto problemos. 68 proc. apklaustųjų teigė balsavę atsižvelgdami į vietos politiką, o federalinės valdžios veiklą svarbiausia laikė 27 proc.
Be būsto kainų, rinkėjams rūpėjo transportas, viešųjų paslaugų kokybė, nusikalstamumas, mokyklos ir lėtai veikianti miesto administracija. Net 80 proc. apklaustųjų manė, kad Berlynas nėra tinkamai pasirengęs ateičiai.
Elif Eralp dar negarantuotas miesto vadovės postas
„Die Linke“ pergalė savaime nereiškia, kad E. Eralp taps Berlyno valdančiąja burmistre. Partijai neužtenka mandatų valdyti vienai, todėl reikės bent 2 koalicijos partnerių.
Politiškai natūraliausias variantas būtų „Die Linke“, SPD ir žaliųjų koalicija. Tokia sąjunga turėtų parlamentinę daugumą ir atkurtų anksčiau Berlyną valdžiusį kairiųjų bei žaliųjų bloką.
Galima ir CDU, žaliųjų bei SPD koalicija, kuri paliktų rinkimus laimėjusią „Die Linke“ opozicijoje. Tačiau SPD ir žalieji turėtų paaiškinti, kodėl po CDU pralaimėjimo jie padeda šiai partijai išlaikyti miesto vadovo postą.
Derybas gali apsunkinti kaltinimai kai kuriems „Die Linke“ nariams antisemitizmu ir partijos pozicija Izraelio bei Gazos karo klausimais. Žaliųjų vadovybė jau pareiškė, kad šie nesutarimai turi būti išspręsti prieš pasirašant koalicijos sutartį.
AfD pasiekė įspūdingą rezultatą Meklenburge–Vakarų Pomeranijoje
Visai kitoks politinis vaizdas susiformavo Meklenburge–Vakarų Pomeranijoje. AfD čia surinko 38,2 proc. balsų ir pirmą kartą tapo stipriausia žemės partija.
2021 metais už AfD balsavo 16,7 proc. rinkėjų. Per 5 metus partija paramą padidino daugiau nei dvigubai ir aplenkė ministrės pirmininkės Manuelos Schwesig vadovaujamą SPD.
Socialdemokratai surinko 35,5 proc. balsų. Tai mažiau nei 39,6 proc. 2021 metais, tačiau gerokai daugiau, nei partijai prognozavo dalis ankstesnių apklausų.
Į žemės parlamentą taip pat pateko „Die Linke“ su 6,5 proc. ir žalieji su 5,7 proc. BSW, surinkusi 4,8 proc., bei CDU su 4,9 proc. liko vos žemiau rinkimų slenksčio. FDP gavo tik 1 proc.
Rinkėjų aktyvumas siekė 78,1 proc. Tai rodo, kad AfD pergalės negalima paaiškinti vien pasyviais tradicinių partijų rinkėjais – partija sugebėjo pritraukti ir mobilizuoti didelę visuomenės dalį.
Rinkimus laimėjusi AfD gali likti opozicijoje
AfD pergalė negarantuoja jai galimybės suformuoti vyriausybę. Visos kitos pagrindinės Vokietijos partijos laikosi vadinamosios politinės ugniasienės ir atsisako sudaryti su AfD koalicijas.
Meklenburge–Vakarų Pomeranijoje teoriškai įmanoma SPD, „Die Linke“ ir žaliųjų koalicija. Toks 3 partijų blokas turėtų daugumą, nes apie 14 proc. balsų atiteko rinkimų slenksčio neperžengusioms partijoms ir nėra įtraukiami dalijant mandatus.
Tai leistų M. Schwesig išlaikyti ministrės pirmininkės postą, nors jos SPD rinkimus pralaimėjo AfD. Tokia baigtis būtų teisėta pagal parlamentinės demokratijos principus, tačiau AfD neabejotinai ją pateiktų kaip mėginimą ignoruoti rinkėjų valią.
AfD kandidatui Leifui-Erikui Holmui nepavyko savo populiarumo paversti tiesioginiu keliu į valdžią. Partijai reikėtų arba absoliučios mandatų daugumos, arba bent vieno koalicijos partnerio, tačiau šiuo metu nė viena kita parlamento partija bendradarbiauti nežada.
CDU patyrė istorinį pralaimėjimą
Didžiausia rinkimų pralaimėtoja tapo F. Merzo vadovaujama CDU. Meklenburge–Vakarų Pomeranijoje partija surinko 4,9 proc. – 0,1 procentinio punkto pritrūko iki patekimo į parlamentą.
2021 metais CDU šioje žemėje buvo surinkusi 13,3 proc. balsų. Dabartinis rezultatas reiškia beveik dviejų trečdalių ankstesnės paramos praradimą.
Tai pirmas kartas pokario Vokietijos istorijoje, kai CDU neliko atstovų vienos iš federalinių žemių parlamente. Partija, dešimtmečius buvusi viena iš 2 pagrindinių Vokietijos politinių jėgų, rytinėse žemėse vis dažniau praranda rinkėjus AfD.
Berlyne CDU taip pat smarkiai susilpnėjo. Nors 18,8 proc. užtikrino antrąją vietą, partija prarado beveik trečdalį 2023 metais turėtos paramos ir miesto valdžios kontrolę.
F. Merzas rinkimų rezultatą pavadino katastrofa
Kancleris ir CDU vadovas F. Merzas pripažino, kad rezultatas Meklenburge–Vakarų Pomeranijoje yra katastrofiškas. Nepaisydamas didėjančio spaudimo partijos viduje, jis pareiškė neketinantis atsistatydinti.
F. Merzas žadėjo tęsti mokesčių, sveikatos apsaugos, pensijų sistemos ir biurokratijos mažinimo reformas. Jo teigimu, Vokietijai būtini struktūriniai pokyčiai, net jeigu jų poveikis rinkėjams nėra iškart matomas.
Kanclerio padėtį sunkina tai, kad AfD prieš 2 savaites jau laimėjo rinkimus Saksonijoje-Anhalte, kur surinko beveik 44 proc. balsų. Dabar partija gali teigti tapusi pagrindine politine jėga didelėje buvusios Rytų Vokietijos dalyje.
AfD populiarumą skatina susirūpinimas migracija, didelėmis energijos kainomis, silpnu ekonomikos augimu, pramonės darbo vietų mažėjimu ir parama Ukrainai. Partija pasisako už santykių su Rusija atkūrimą, užsienio paramos mažinimą ir griežtą migracijos politiką.
Vokietija tampa politiškai vis labiau susiskaldžiusi
Tos pačios dienos rinkimai parodė 2 labai skirtingas protesto kryptis. Berlyno rinkėjai dėl būsto krizės ir socialinės nelygybės pasirinko „Die Linke“, o Meklenburge–Vakarų Pomeranijoje nepasitenkinimą tradicinėmis partijomis perėmė AfD.
Abi rinkimus laimėjusios partijos sustiprėjo CDU ir SPD sąskaita. Tai rodo silpnėjančią pokario Vokietijos politinę sistemą, ilgą laiką besirėmusią krikščionių demokratų ir socialdemokratų konkurencija.
Vis dėlto rezultatų nereikėtų vertinti kaip vieningo visos šalies posūkio į politinius pakraščius. Berlyno rinkėjams svarbiausi buvo vietos klausimai, o AfD pozicijos vakarų Vokietijos žemėse tebėra silpnesnės nei rytuose.
Didžiausias iššūkis tradicinėms partijoms – auganti padėtis, kai rinkimų laimėtojai negali arba nenori sudaryti vyriausybių. AfD izoliuojama dėl kitų partijų atsisakymo bendradarbiauti, o „Die Linke“ Berlyne turės įtikinti 2 partnerius priimti jos būsto ir socialinę programą.
Todėl rugsėjo 20 dienos balsavimas nepateikė paprasto atsakymo, kas valdys abi žemes. Jis aiškiai parodė, ką rinkėjai atmetė: dabartinį CDU ir SPD dominavimą bei F. Merzo pažadą susilpninti AfD perimant dalį jos politinės darbotvarkės.
Šaltiniai:
„Euronews“. (2026). Germany: The Left triumphs in Berlin as AfD surges in Mecklenburg-Western Pomerania. https://www.euronews.com/my-europe/2026/09/21/germany-the-left-triumphs-in-berlin-as-afd-surges-in-mecklenburg-western-pomerania
„Reuters“. (2026). Far-left party wins Berlin election, pledging to nationalise housing. https://www.reuters.com/world/far-left-party-wins-berlin-election-pledging-nationalise-housing-2026-09-20/
„Reuters“. (2026). AfD leads as Merz rues ‘disaster’ in worst state election result in postwar Germany. https://www.reuters.com/world/europe/merz-under-pressure-two-more-german-states-go-polls-2026-09-20/
„Associated Press“. (2026). Merz vows to press ahead with reforms after historic German state election defeat. https://apnews.com/article/7e2b99e72100fe2d4364045ae65db765
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 4 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai pateikia Vokietijos politinių rinkimų rezultatus ir jų pasekmes, todėl jis yra įdomus ir vertingas lietuvių skaitytojui, norinčiam suprasti šiuolaikinę politiką.
Straipsnis pateikia tikslią ir nešališką informaciją apie Vokietijos žemių rinkimų rezultatus, remiasi faktais ir analizuoja politinę situaciją, todėl atitinka žurnalistikos etikos standartus.
Straipsnis apie Vokietijos politinę situaciją nėra tiesiogiai aktualus Lietuvos auditorijai, nes jis nesusijęs su vietinėmis problemomis ar įvykiais, kurie galėtų turėti tiesioginį poveikį Lietuvai.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie Vokietijos politinę situaciją ir rinkimų rezultatus, kurie gali turėti įtakos ne tik Vokietijos, bet ir Europos politikai. Jame analizuojamos pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria Berlynas, ir kaip tai paveikė rinkėjų pasirinkimus.
Straipsnis pateikia objektyvią informaciją apie Vokietijos rinkimų rezultatus, neskatindamas nepagrįsto nerimo ar emocinės manipuliacijos. Jame analizuojamos politinės tendencijos ir rinkėjų nuotaikos, kas yra svarbu visuomenės informavimui.
