Žurnalistai sustabdyti prie Baltųjų rūmų vartų
2026 metų rugsėjo 19 dieną CNN Baltųjų rūmų korespondentė Betsy Klein ir „MS NOW“ žurnalistė Akayla Gardner atvyko į darbą, tačiau apsauga jų neįleido. Abi žurnalistės pranešė, kad anksčiau galioję nuolatiniai leidimai nebeveikia.
Netrukus „Politico“ patvirtino, kad į Baltuosius rūmus neįleista ir šios redakcijos korespondentė Cheyenne Haslett. Jos leidimas, kaip pranešama, buvo paimtas.
Tai parodė, kad D. Trumpo išvakarėse paskelbtas draudimas nėra vien prezidento socialiniuose tinkluose išsakytas grasinimas. Baltųjų rūmų apsaugai buvo perduotas konkretus nurodymas neįleisti 3 redakcijų atstovų.
Draudimas apima daugiau nei galimybę patekti į spaudos konferencijų salę. Žurnalistai neteko įprastos prieigos prie Baltųjų rūmų komplekso, kur jie stebi prezidento veiklą, bendrauja su administracijos pareigūnais ir gauna operatyvią informaciją.
D. Trumpas kaltina redakcijas skleidžiant melagingas naujienas
D. Trumpas apie sprendimą paskelbė savo socialiniame tinkle „Truth Social“. Prezidentas CNN, „MS NOW“ ir „Politico“ apkaltino nuolat skelbiant jam ir jo administracijai nepalankią bei, jo vertinimu, melagingą informaciją.
Jis aiškino, kad sprendimą lėmė per pastaruosius 2 metus susikaupę reportažai ir straipsniai. Konkretaus vieno publikacijų rinkinio, kuris būtų tapęs tiesiogine draudimo priežastimi, prezidentas nepateikė.
D. Trumpas taip pat leido suprasti, kad sąrašas gali būti išplėstas. Tarp kitų jo dažnai kritikuojamų leidinių yra „The New York Times“ ir „The Washington Post“.
Baltieji rūmai turi pagrįstą teisę nustatyti saugumo taisykles, riboti žmonių skaičių mažose prezidento renginių erdvėse ir formuoti keliaujančią spaudos grupę. Ginčas prasideda ten, kur prieiga atimama konkrečioms redakcijoms dėl jų skelbiamų vertinimų arba nepalankaus turinio.
Redakcijos žada nenutraukti prezidento veiklos stebėjimo
CNN pareiškė, kad draudimas nepakeis redakcijos pareigos kontroliuoti valdžią ir informuoti visuomenę. Televizijos kanalas nurodė ginsiantis savo žurnalistus ir Konstitucijoje įtvirtintas teises.
Panašios pozicijos laikosi „MS NOW“, anksčiau veikusi MSNBC vardu. Redakcija pabrėžė, kad Baltieji rūmai priklauso JAV žmonėms, o jų viduje priimami sprendimai finansuojami mokesčių mokėtojų pinigais.
„MS NOW“ paskelbė ketinanti imtis visų būtinų priemonių savo teisėms apginti. Tokia formuluotė palieka atvirą galimybę kreiptis į teismą.
„Politico“ vyriausiasis redaktorius Jonathanas Greenbergeris pareiškė palaikantis Cheyenne Haslett ir kitus Baltuosius rūmus nušviečiančius žurnalistus. Pasak jo, redakcija ryžtingai gins JAV Konstitucijos pirmosios pataisos suteikiamas teises.
Spaudos organizacijos įžvelgia baudimą už nepalankią poziciją
Baltųjų rūmų korespondentų asociacija pareikalavo atkurti žurnalistų prieigą. Organizacija pabrėžė, kad konstitucinė spaudos apsauga negali priklausyti nuo to, ar prezidentui patinka konkrečios redakcijos publikacijos.
Susirūpinimą išreiškė ir naujienų agentūra AP. Jos pareiškime pažymėta, kad valdžia neturėtų bausti žmogaus ar žiniasklaidos organizacijos dėl jų vartojamų žodžių.
Žurnalistų teises ginantis Reporterių spaudos laisvės komitetas teigia, kad draudimas dėl redakcijų skelbiamo turinio būtų nesuderinamas su Konstitucija. Organizacijos vertinimu, valdžia gali taikyti neutralias saugumo ir akreditavimo taisykles, tačiau negali atrinkti žurnalistų pagal jų politinę poziciją.
D. Trumpo šalininkai atsako, kad patekimas į prezidento darbo ir gyvenamąsias patalpas nėra absoliuti teisė. Jų požiūriu, Baltieji rūmai turi plačią diskreciją spręsti, kas gali dalyvauti ribotos apimties renginiuose.
Šie argumentai iš dalies paaiškina teisinio ginčo sudėtingumą. Konstitucija nesuteikia kiekvienam žurnalistui besąlygiškos teisės patekti į kiekvieną prezidento susitikimą, tačiau valdžia negali taikyti akreditavimo sistemos kaip bausmės už kritišką nuomonę.
D. Trumpas su CNN dėl leidimų konfliktavo ir anksčiau
2018 metais pirmoji D. Trumpo administracija atėmė Baltųjų rūmų leidimą iš CNN korespondento Jimo Acostos. CNN kreipėsi į teismą, o federalinis teisėjas nurodė laikinai grąžinti žurnalistui akreditaciją.
Tuomet teismas pirmiausia rėmėsi tinkamos teisinės procedūros stoka: žurnalistui nebuvo aiškiai paaiškinti sprendimo pagrindai ir nesuteikta tinkama galimybė apsiginti. Ginčas buvo išspręstas administracijai grąžinus leidimą ir patvirtinus naujas elgesio taisykles, todėl platesnis pirmosios pataisos klausimas nebuvo galutinai išnagrinėtas.
Dar 1977 metais byloje „Sherrill prieš Knight“ apeliacinis teismas nusprendė, kad Baltųjų rūmų leidimas negali būti atmetamas savavališkai. Jei akreditacija nesuteikiama, valdžia privalo pateikti aiškius pagrindus ir laikytis tinkamos procedūros.
2025 metais panašus konfliktas kilo su AP, kai agentūros žurnalistų prieiga buvo apribota dėl atsisakymo Meksikos įlanką savo tekstuose vadinti Amerikos įlanka. Žemesnės instancijos teismas įžvelgė neteisėtą diskriminaciją dėl redakcinės pozicijos, tačiau tolesnis bylos nagrinėjimas parodė, kad Baltųjų rūmų prieigos ribos JAV teisėje tebėra ginčijamos.
Draudimas peržengia įprasto prezidento ir žiniasklaidos konflikto ribas
Amerikos prezidentai ne kartą konfliktavo su spauda. Baracko Obamos administracija 2009 metais mėgino traktuoti „Fox News“ kitaip nei kitas naujienų organizacijas, tačiau po kitų televizijų pasipriešinimo šios taktikos atsisakė. Jo administracija taip pat kritikuota dėl žurnalistų ryšių duomenų rinkimo tiriant informacijos nutekinimą.
Joe Bideno administracija sulaukė konservatyvių leidinių priekaištų dėl ribotos prieigos ir iš anksto derinamų klausimų. Vis dėlto dabartinė padėtis išsiskiria tuo, kad 3 didelės redakcijos vienu prezidento sprendimu pašalintos iš viso Baltųjų rūmų komplekso.
Toks veiksmas gali paskatinti ir kitų žiniasklaidos bendrovių solidarumą. 2009 metais redakcijų bendras pasipriešinimas sustabdė mėginimą izoliuoti „Fox News“. Dabar jos turės apsispręsti, ar vertins konfliktą kaip atskirų konkurentų problemą, ar kaip visai žurnalistų bendruomenei pavojingą precedentą.
Galutinį atsakymą gali pateikti teismas
Jeigu CNN, „MS NOW“ arba „Politico“ pateiks ieškinį, teismui teks vertinti, ar administracija turėjo neutralią ir teisėtą priežastį panaikinti akreditacijas. D. Trumpo vieši pareiškimai, siejantys draudimą su nepalankiu nušvietimu, veikiausiai taptų svarbia bylos dalimi.
Baltųjų rūmų poziciją stiprintų argumentai dėl prezidento saugumo, riboto vietų skaičiaus ir administracijos teisės organizuoti spaudos darbą. Redakcijų poziciją stiprina tai, kad draudimas pritaikytas konkretiems leidiniams ir viešai grindžiamas jų skelbiamu turiniu.
Kol kas draudimas lieka galioti, o žurnalistai prezidento veiklą stebi neturėdami įprastos prieigos. Tai nėra vien ginčas tarp D. Trumpo ir jam nepatinkančių televizijų. Sprendžiama, kiek JAV vykdomoji valdžia gali kontroliuoti, kas ir kokiomis sąlygomis ją stebi.
Šaltiniai:
„Associated Press / ABC13“. (2026). MS NOW, CNN and Politico say their journalists were denied access to White House after Trump ban. https://abc13.com/post/donald-trump-bans-media-white-house-ms-now-says-journalists-denied-access-announcement-including-cnn-politico/19849543/
„The Wall Street Journal“. (2026). Three News Outlets Denied Entry to White House After Trump Ban. https://www.wsj.com/politics/policy/ms-now-denied-entry-to-white-house-after-trump-ban-9c0cfaef
„CBS News“. (2026). CNN, MS NOW and Politico staffers turned away from White House after Trump ban. https://www.cbsnews.com/news/white-house-media-ban-ms-now-politico-cnn-trump/
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 4 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai pateikia informaciją apie D. Trumpo sprendimą riboti žurnalistų prieigą, kas yra aktualu ir svarbu skaitytojams, besidomintiems JAV politika.
Straipsnis pateikia faktinę informaciją apie D. Trumpo sprendimą riboti žurnalistų prieigą ir nurodo galimas pasekmes, kas atitinka etikos standartus. Jame nėra akivaizdžios dezinformacijos ar manipuliacijos.
Straipsnis apie D. Trumpo veiksmus JAV žiniasklaidoje gali būti aktualus, tačiau jis labiau orientuotas į JAV auditoriją. Lietuvos skaitytojams tai gali būti mažiau svarbu ir reikšminga.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie D. Trumpo sprendimą riboti žurnalistų prieigą, kas gali turėti įtakos žiniasklaidos laisvei ir viešajai diskusijai. Tai aktuali tema, kuri svarbi visuomenei, todėl rekomenduoju publikuoti.
Straipsnis pateikia faktinę informaciją apie D. Trumpo sprendimą riboti žurnalistų prieigą, nesukeldamas nepagrįsto nerimo ar emocinės manipuliacijos. Jame analizuojamos galimos pasekmės, kas skatina kritinį mąstymą ir informuotumą.
