Dirbtinis intelektas sparčiai keičia darbo rinką
Dirbtinis intelektas keičia darbo rinką greičiau, nei daugelis tikėjosi. Kol tėvai vis dar svarsto, kokią profesiją ateityje pasirinkti vaikui, ekspertai vis dažniau kelia kitą klausimą – ar apskritai dar verta orientuotis į vieną konkrečią profesiją. Dalis šiandieninių specialybių po dešimtmečio gali atrodyti visiškai kitaip arba jų gali nebelikti.
Švietimo, verslo ir darbo rinkos ekspertai pabrėžia, kad ateities sėkmę lems ne vien pažymiai ar diplomas. Vis svarbesni taps gebėjimas mokytis, prisitaikyti prie pokyčių, kritiškai vertinti informaciją, bendradarbiauti ir prisiimti atsakomybę.
Apie tai rugpjūčio 29 d. Vilniuje vykusiame diskusijų festivalyje „BŪTENT!“ kalbėta Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) inicijuotoje diskusijoje „Vaikams nereikia lyderių – jiems reikia erdvės jais tapti“. Oficialioje renginio informacijoje nurodyta, kad diskusija buvo skirta dirbtinio intelekto, technologijų pažangos ir ateities kartoms reikalingų kompetencijų temoms.
Dirbtinis intelektas jau keičia profesijas, kurios dar neseniai atrodė saugios
Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė atkreipė dėmesį, kad dirbtinio intelekto poveikis ryškėja ne tik fizinio darbo srityse. Dideli pokyčiai vyksta ir profesijose, kuriose svarbiausi informacijos apdorojimas, analizė ir sprendimų priėmimas. Užimtumo tarnybos oficiali informacija patvirtina, kad I. Balnanosienė šiuo metu eina tarnybos direktorės pareigas.
„Dirbtinis ir žmogiškasis intelektas yra apie mąstymą, analitiką ir gebėjimą labai greitai apdoroti procesus. Natūralu, kad dirbtinis intelektas labiausiai paveikia tas darbo vietas, kuriose reikia greitai mąstyti ir apdoroti didelius kiekius duomenų“, – sakė I. Balnanosienė.
Anot jos, pokyčius jau jaučia programuotojai, teisininkai, vertėjai ir duomenų analitikai. „Vertėjai galvojo, kad dirbtinis intelektas šią sritį paveiks po penkerių metų, bet šiandien jie jau susiduria su iššūkiais, nes vis daugiau darbo padaro dirbtinis intelektas“, – pasakojo Užimtumo tarnybos direktorė. Šios citatos ir diskusijos dalyvių pozicijos paskelbtos oficialiame LINEŠA pranešime.
Profesijos pasirinkimas nebėra pakankamas planas visam žmogaus gyvenimui
LINEŠA direktorius Valdas Jankauskas teigė, kad vien konkrečios profesijos pasirinkimas šiandien nebėra patikimas ilgalaikės ateities planas. „Jeigu prieš 10 ar 15 metų sakėme, kad turime žinių trūkumą, tai šiandien turime jų perteklių“, – kalbėjo jis.
Pasak V. Jankausko, informacija šiuolaikiniam žmogui pasiekiama per kelias sekundes, todėl svarbiausia tampa gebėjimas ją suprasti ir pritaikyti. Keičiantis technologijoms bei darbo rinkai, žmonėms teks mokytis visą gyvenimą.
„Švietime pirmasis turėtų atsirasti klausimas ne kaip, o kodėl. Kai žinau, kodėl kažką darau, tada atsiranda motyvacija“, – teigė LINEŠA direktorius.
Motyvaciją jis įvardijo kaip vieną svarbiausių šiandienos ugdymo iššūkių. „Jeigu vaikas mokykloje nemato prasmės, natūralu, kad jis jos vengia. Pirmiausia turime atsakyti į klausimą, kodėl jis ten eina“, – sakė V. Jankauskas.
Darbdaviams svarbūs ne tik diplomai ir teorinės žinios, bet ir žmogaus požiūris
Verslo konsultantas ir mokymų programų autorius Saulius Jovaišas diskusijoje teigė, kad žinios praranda dalį savo monetarinės vertės. Jo teigimu, samdant darbuotojus svarbu ne vien diplomas ar pažymių vidurkis, bet ir žmogaus požiūris į darbą.
„Jeigu žmogaus požiūris netinkamas, tu jo neišmokysi normaliai dirbti“, – sakė S. Jovaišas. Pasak jo, gebėjimas bendradarbiauti, spręsti problemas ir prisiimti atsakomybę tampa vis svarbesnis, todėl vien teorinių žinių darbo rinkoje nebepakanka.
S. Jovaišas taip pat ragino tėvus atkreipti dėmesį į tai, kokį požiūrį į darbą ir gyvenimą jie perduoda savo vaikams. „Jeigu vaikas namuose nuolat girdi, kad darbas yra blogis, kad visi aplinkui kalti, natūralu, jog jis pradeda galvoti, kad geriausia į darbą išvis neiti“, – teigė jis.
Mokyklos keičiasi, tačiau egzaminų sistema vis dar stipriai orientuota į žinių vertinimą
Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius Rytis Komičius pabrėžė, kad šiuolaikinė mokykla jau nėra tokia, kokia buvo prieš du dešimtmečius.
„Noriu pakviesti visus skeptikus ateiti į mokyklą ir pasižiūrėti, kaip smarkiai ten viskas pasikeitę“, – kalbėjo jis.
Pasak R. Komičiaus, mokyklose vis daugiau dėmesio skiriama projektiniams darbams, bendradarbiavimui, kūrybiškumui ir kritiniam mąstymui. Vis dėlto egzaminų sistema, jo vertinimu, tebėra stipriai orientuota į žinių patikrinimą. „Mes tikrai labai norėtume daugiau ruošti gyvenimui. Tačiau mūsų valstybė šiandien vis dar labai orientuota į egzaminus“, – teigė gimnazijos direktorius.
Diskusijoje taip pat akcentuota, kad vaikams būtina suteikti galimybę klysti. V. Jankausko nuomone, klaidos yra viena svarbiausių mokymosi proceso dalių. „Sakymas, kad geriausia mokytis iš svetimų klaidų, yra nesąmonė. Išmokti gali tik iš savo klaidų, jas analizuodamas ir taisydamas. Būtent praktinės veiklos, projektai ir įvairūs būreliai leidžia vaikams eksperimentuoti, bandyti ir atrasti be baimės būti nuteistiems už nesėkmę. Neformalusis švietimas leidžia vaikui atrasti save“, – pabrėžė jis.
Tėvų lūkesčiai ne visada sutampa su vaikų talentais ir pasirinkimais
I. Balnanosienė atkreipė dėmesį į situacijas, kai tėvai vaikams bando perduoti savo neišsipildžiusias svajones. Jos teigimu, jeigu tėvai kadaise norėjo pasirinkti tam tikrą veiklą ar profesiją, jie kartais tikisi, kad tuo pačiu keliu eis ir jų vaikai.
„Tačiau toks požiūris ne visada padeda vaikui atrasti savo stiprybes. Gal jis nori piešti, bet niekas jo neklausia“, – kalbėjo I. Balnanosienė.
V. Jankauskas pridūrė, kad kiekvienas žmogus turi skirtingus talentus ir stipriąsias puses, todėl vienodi vertinimo standartai ne visada leidžia juos pastebėti. „Problema atsiranda tada, kai visus bandome matuoti vienu matu“, – aiškino jis.
Kritinis mąstymas, atsakomybė ir gebėjimas prisitaikyti įvardijami tarp svarbiausių ateities kompetencijų
Paprašyta įvardyti svarbiausias ateities kompetencijas, I. Balnanosienė išskyrė tris. Pirmoji – kritinis mąstymas. Antroji – lyderystė, kurią ji apibrėžė kaip atsakomybės už rezultatą prisiėmimą. „Kalbu ne apie vadovavimą žmonėms, o apie atsakomybės prisiėmimą už rezultatą“, – aiškino Užimtumo tarnybos direktorė.
Trečiąja kompetencija ji įvardijo gebėjimą prisitaikyti. „Gebėjimas mokytis ir keistis taps viena kertinių kompetencijų“, – pabrėžė I. Balnanosienė. R. Komičius šį sąrašą papildė gebėjimu veikti neapibrėžtose situacijose, bendradarbiauti su skirtingais žmonėmis ir mokytis iš nesėkmių.
„Ateityje bus svarbu ne tik mokėti išmokti naujų dalykų, bet ir atmokti tai, kas nebeveikia“, – sakė R. Komičius.
Diskusijos dalyviai pabrėžė, kad pasaulyje, kuriame technologijos perima vis daugiau rutininių užduočių, vien sukauptų žinių nebeužtenka – svarbūs tampa kritinis mąstymas, gebėjimas keistis, bendradarbiauti, prisiimti atsakomybę ir nuolat mokytis.
Tėvams siūloma klausti ne kokią profesiją pasirinks vaikas, bet ar jis bus pasirengęs mokytis visą gyvenimą
Diskusijos dalyvių pozicijas apibendrina mintis, kad sparčiai kintančiame pasaulyje pasirinkti vieną profesiją ir tikėtis, kad jos pakaks visam gyvenimui, darosi vis sudėtingiau. Technologiniai pokyčiai keičia tiek darbo pobūdį, tiek darbdavių lūkesčius.
Todėl tėvams siūloma daugiau dėmesio skirti ne vien būsimos profesijos pasirinkimui, bet ir tam, ar vaikas išmoksta mokytis, prisitaikyti, bendradarbiauti, spręsti problemas ir savarankiškai prisiimti atsakomybę.
„Kokią profesiją pasirinks mano vaikas?“ diskusijos dalyviai siūlo papildyti kitu klausimu – „Ar mano vaikas bus pasirengęs mokytis visą gyvenimą?“ Būtent šį gebėjimą LINEŠA paskelbtame pranešime ekspertai sieja su pasirengimu ateities darbo rinkai ir sparčiai besikeičiančiam pasauliui.
Nuorodos
„Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra (LINEŠA)“. (2026). Vaikų ateitį lems ne pažymiai: ekspertai įvardijo, kokių gebėjimų reikės rytoj. https://www.linesa.lt/naujienos/vaiku-ateiti-lems-ne-pazymiai-ekspertai-ivardijo-kokiu-gebejimu-reikes-rytoj/
„Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra (LINEŠA)“. (2026). Kviečiame dalyvauti diskusijoje „Vaikams nereikia lyderių – jiems reikia erdvės jais tapti“. https://www.linesa.lt/produktas/renginiai/kvieciame-dalyvauti-diskusijoje-vaikams-nereikia-lyderiu-jiems-reikia-erdves-jais-tapti/
„Užimtumo tarnyba“. (2026). Vadovas – Inga Balnanosienė. https://uzt.lt/struktura-ir-kontaktine-informacija/vadovas/166
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai ir suprantamai pateikia svarbią informaciją apie vaikų ateities gebėjimus, kas yra aktualu tėvams ir švietimo specialistams. Jame pateikiamos ekspertų įžvalgos, kurios gali padėti geriau suprasti šiuolaikinio ugdymo tendencijas.
Straipsnis pateikia aktualią informaciją apie vaikų ateities gebėjimus ir rekomendacijas, remiasi ekspertų nuomone ir vengia dezinformacijos.
Straipsnis yra aktualus ir savalaikis, nes nagrinėja šiuolaikines švietimo tendencijas ir gebėjimus, kurie bus svarbūs vaikams ateityje. Tėvams ir mokykloms tai suteikia vertingų įžvalgų, kaip geriau paruošti vaikus šiuolaikinei darbo rinkai.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie vaikų ugdymą ir ateities gebėjimus, kas yra aktualu tėvams ir švietimo sistemai. Jame siūlomos konstruktyvios rekomendacijos, kaip padėti vaikams prisitaikyti prie besikeičiančios darbo rinkos.
Straipsnis pateikia subalansuotą ir pozityvią informaciją apie vaikų ugdymą, skatina kūrybiškumą ir kritinį mąstymą, o tai yra naudinga ir emociškai saugu tėvams bei vaikams.
